„Via Lietuva“ baigia vieno svarbiausių tiltų Kėdainiuose per Nevėžio upę rekonstravimo darbus ir sekmadienį atidarė tiltą eismui. Naujai pastatytas tiltas, esantis Tilto gatvėje, yra strategiškai svarbi jungtis, užtikrinanti sklandų susisiekimą per Nevėžio upę, kuri dalija šį miestą į dvi dalis. Nors po tilto atidarymo galimi trumpalaikiai eismo ribojimai baigiamųjų darbų atlikimui, Kėdainių miesto gyventojai ir svečiai jau gali naudotis nauju statiniu. Eismas tiltu, esančiu valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km, 2023 m., įvykus statinio kraštinės sijos griūčiai buvo apribotas, o nuo 2024 m. rugsėjo buvo uždarytas dėl būtinybės atlikti esminius rekonstravimo darbus. „Kėdainių tilto remontas buvo ilgas ir sudėtingas, pareikalavęs daug darbo, kantrybės ir, žinoma, ne…

Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose pašokdino pasaulines naftos kainas, kurių poveikį netrukome pajusti ir Lietuvoje. Degalinių švieslentėse užsidegė 2022-ųjų energetikos krizę primenantys skaičiai, o dyzelino kaina vėl perkopė psichologinę 2 Eur už litrą ribą. Tačiau Lietuvoje šįkart stebime kiek netikėtą reiškinį – elektros kainos ne kyla, o mažėja. Kodėl? Pagrindinė mažėjančių elektros kainų  priežastis – išaugusi elektros gamyba iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjuotą ir saulėtą balandžio mėnesį vėjo, saulės ir hidro-elektrinėse pasigaminome  86 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Didžiausią jos dalį sudarė vėjo energetika (59 proc.), taip pat sparčiai augo saulės energetikos reikšmė (24 proc.), o pavasario mėnesiais prie kainų mažėjimo prisideda…

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose juodųjų dėmių skaičius nuosekliai mažėja. 2026 m. nustatytos 27 juodosios dėmės – trimis mažiau nei pernai, kai jų buvo 30. Specialistų teigimu, eismo saugos priemonės duoda rezultatų, tačiau dalis pavojingų vietų keliuose išlieka tos pačios ne vienerius metus. „Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau kiekviena likusi juodoji dėmė žemėlapyje yra signalas, kad toje vietoje žmonės vis dar susiduria su pernelyg didele rizika. Todėl ši Vyriausybė kryptingai dirba mažindama avaringiausias vietas ir tvarkydama nesaugias pėsčiųjų perėjas, kuriose nelaimės kartojasi metų metus. Mūsų tikslas – sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių šalies keliuose“, – sako susisiekimo…

Daugiau nei penkiolika metų grožio srityje dirbanti kosmetologė Vilma Draugelė šiandien drąsiai gali pasakyti – idėja apie nuosavus grožio namus pagaliau tapo realybe. Iš individualios veiklos išaugusi mažoji bendrija „Balta drobė“ netrukus įsikurs naujose patalpose Vilniuje, kur planuojama įrengti tris kosmetologijos kabinetus, suburti profesionalų komandą ir klientams pasiūlyti dar platesnį paslaugų spektrą. Svarbų žingsnį verslo plėtros link padėjo įgyvendinti kredito unijos „Magnus“ suteiktas finansavimas. „Smulkusis verslas dažniausiai gimsta iš žmogaus profesionalumo, ilgametės patirties ir labai aiškios vidinės motyvacijos augti. Vilmos istorija puikiai parodo, kaip nuoseklus darbas, nuolatinis tobulėjimas ir aiški vizija ilgainiui virsta stipriu bei perspektyviu verslu. Džiaugiamės galėję prisidėti prie šio augimo etapo ir padėti įgyvendinti nuosavos darbo erdvės…

Automobilių nuomos, veiklos nuomos ir prenumeratos paslaugas teikianti „Transporent“ grupė, SIXT franšizės partneris Baltijos šalyse ir Suomijoje, 2025 m. pasiekė 79,8 mln. eurų konsoliduotą apyvartą. Palyginti su ankstesniais metais, ji augo 10,7 proc. Lietuva pernai buvo viena stipriausių grupės rinkų – apyvarta šalyje siekė 26,5 mln. eurų ir per metus augo 7 proc., o pelnas po mokesčių sudarė 1,58 mln. eurų. Grupės pelnas po mokesčių pernai siekė 2,15 mln. eurų ir buvo 64,3 proc. didesnis nei 2024 m. „Transporent“ grupės įmonės Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje stiprino pozicijas vietos rinkose, o Suomijoje tęsė veiklos plėtrą. Iš viso grupė regione valdo daugiau kaip 8 tūkst. transporto priemonių. „2025-ieji grupei buvo nuoseklaus veiklos ir finansinio…

Nuosekliai rūpindamasi gyventojų sveikatos stiprinimu, ligų prevencija ir gyvenimo kokybės gerinimu, Šiauliai miesto savivaldybė ir toliau investuoja į sveikatinimo paslaugų plėtrą. Šiais metais tikslinių miesto gyventojų grupių nemokamoms baseino paslaugoms numatyta skirti daugiau nei 300 000 eurų.        Savivaldybė, siekdama ne tik gerinti gyventojų fizinę savijautą, bet ir prisidėti prie lėtinių ligų prevencijos, ypatingą dėmesį skiria toms gyventojų grupėms, kurioms reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonė. Už Šiaulių miesto biudžeto lėšas įsigyta daugiau nei 23 tūkstančiai šiauliečių apsilankymų baseine.  „Šiauliuose turime absoliučiai optimaliai veikiantį viešųjų ir privačių lėšų sinergijos pavyzdį! Tuo esu tikras 100 procentų. Šiuo atveju, miestui nereikėjo statyti milijonus kainuojančio baseino, šią investiciją atliko…