• Verslas

    Atsainus požiūris ar žinių stoka: kodėl dviratininkai ir paspirtukininkai važinėja be apsaugų?

    Ruduo – intensyvaus judėjimo metas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir paspirtukais ar dviračiais keliaujantiems gyventojams. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad mikrojudumo priemones renkasi ir suaugusieji (63 proc.), ir vaikai, tarp kurių populiariausi paspirtukai (76 proc.) bei dviračiai (55 proc.). Vis dėlto, ekspertai akcentuoja opią apsaugų ignoravimo problemą – neretai šalmai, atšvaitai, signalinės liemenės paliekami namuose.   Apsaugas ignoruoja ir suaugusieji, ir vaikai Tyrimų duomenys rodo, kad tik apie trečdalis (32 proc.) jaunųjų dviratininkų bei paspirtukininkų pastebimi eisme dėvintys apsaugas. Suaugę mikrojudumo priemonių naudotojai taip pat nepasižymi didesniu sąmoningumu – penktadalis (18 proc.) 18–75 m. amžiaus šalies gyventojų, važiuodami dviračiu arba paspirtuku, apsaugas dėvi tik su išlygomis, pavyzdžiui,…

  • Verslas

    Kavos įpročiai Baltijos šalyse: estai renkasi pupeles, lietuviai ir latviai – maltą kavą

    Spalio 1-ąją minima Tarptautinė kavos diena primena, kad dauguma lietuvių neįsivaizduoja savo kasdienybės be šio gėrimo. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vienas pirkėjas tinkle per mėnesį vidutiniškai įsigyja 2,4 kavos pakuotės. Populiariausiu pasirinkimu Lietuvoje išlieka malta kava, tačiau sparčiausiai auga kavos kapsulių paklausa. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Latvijoje stebimos panašios tendencijos, o estai labiau yra linkę patys malti kavą namuose. „Pastaraisiais metais kava Lietuvoje įsitvirtino kaip svarbi kasdienybės dalis. Vis daugiau dėmesio skiriama jos skoniui, pupelių kilmei ir įvairiems paruošimo būdams. Tradiciškai „Maximoje“ populiariausia išlieka malta kava, antroje vietoje – kava pupelėmis, trečioje – greitai paruošiami kavos mišiniai. Nors kapsulės įvairiems kavos aparatams užima tik ketvirtą vietą pagal…

  • Verslas

    Politikos, verslo ir švietimo lyderiai aptars Žemaitijos dešimtmečio perspektyvą

    Spalio 3 d. Plungės Mykolo Oginskio rūmuose įvyks regioninis forumas ŽEMAITIJA 2035. 300 politikų, valstybės tarnautojų, verslo ir švietimo atstovų, jaunimo ir bendruomenių lyderių diskutuos, kaip sutelkti jėgas, kad Žemaitija taptų pirmaujančiu Baltijos jūros regionu. Forume dalyvaus Vidaus reikalų ir Energetikos ministrai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ESO, ILTE ir VIA LIETUVA vadovai, Seimo nariai, merai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentai, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir daugelis kitų iškilių žmonių. Diskusijas moderuos ekonomistas Marius Dubnikovas ir politologai Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili bei Ainius Lašas. „Suprantame, kad privalome sutelkti nacionalinės valdžios, savivaldybių, verslo ir švietimo jėgas, jeigu norime, kad Žemaitija išliktų patrauklia vieta gyventi ir…

  • Verslas

    NŽT organizuojamuose aukcionuose – ir valstybinės žemės nuoma

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna įvairių klausimų dėl valstybinės žemės  nuomos aukcione, todėl dalinamės, kokia tvarka yra išsinuomojama kitos paskirties valstybinę žemę aukcionuose.   „Organizuojant valstybinės žemės nuomos aukcionus siekiama ne tik papildyti savivaldybių biudžetus, bet ir garantuoti skaidrumą bei lygias galimybes visiems dalyviams. Šiemet tokių aukcionų surengta per 100“, – sako Gabrielė Valentaitė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja. Sprendimus nuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus aukciono būdu priima ir sutartį sudaro valstybinės žemės sklypo patikėtinis:   – miestų ir miestelių teritorijose sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius; – kai valstybinės žemės…

  • Verslas

    Investicijoms į bioekonomikos verslus – 30 mln. eurų

    Gera žinia norintiems investuoti į žemės ūkio produktų  perdirbimą – nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. truksiančiam kvietimui teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę  priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ skirta 30 mln. Eur.  Padidintas paramos dydis projektui – bus galima gauti iki 10 mln. Eur tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Svarbu ir tai, kad iki 30 proc. padidintas galimas didžiausias paramos intensyvumas nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės didelėms įmonėms (anksčiau buvo 20 proc.). Už gautą investicinę paramą juridiniai asmenys, užsiimantys ar ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu į inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus, galės statyti ar rekonstruoti jų…

  • Verslas

    Technologijos sporte: žaidimo strategiją parenka treneris ar dirbtinis intelektas?

    Technologijos vis labiau skinasi kelią į sporto pasaulį. Dirbtinis intelektas (DI) ir duomenų analizės įrankiai aktyviai naudojami profesionalų – jie padeda atrasti talentingus jaunuosius sportininkus, treneriams modeliuoja situaciją aikštelėje ir padeda kurti žaidimo strategijas.  DI taip pat pasitelkiamas norint suasmeninti gerbėjų apsilankymo varžybose ir komandos palaikymo patirtį – visa tai padeda klubams daugiau uždirbti.   Varžomasi technologijomis  „Šiuolaikiniame sporte švieslentė pasakoja vieną istoriją, tačiau už jos vykta gilesnis, technologijomis paremtas žaidimas. Svarbu duomenis paversti veiksmais – pirmiausia rinkti tinkamus duomenis, pasitelkti dirbtinį intelektą žaidimo scenarijams modeliuoti ir priimti tikslius, ilgalaikį poveikį turinčius sprendimus, kad būtų gerinami rezultatai“, – pabrėžia Ivo Almanis, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse. Jungtinėse Valstijose populiariausio amerikietiško futbolo…

  • Verslas

    Papildomos naudos – vis svarbesnės: ką Baltijos šalių darbdaviai siūlo be atlyginimo?

    Komentuoja „Figure Baltic Advisory“ konsultantė Aušrinė Ambrolaitytė Atlygio paketas – svarbus kiekvienam darbingo amžiaus asmeniui. Deja, vis dar nemaža dalis dirbančiųjų atlygio visumą sieja tik su baziniu mėnesiniu atlyginimu ir finansiniais priedais. Tačiau greta jų egzistuoja ir kitos, ne ką mažiau svarbios – papildomos naudos. Ar šios naudos skiriasi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse? Nors neretai vadinamos tik „minkštąja“ dalimi, šios naudos vis dažniau tampa vienu pagrindinių darbdavio patrauklumo ir darbuotojų išlaikymo veiksniu. Bazinį atlyginimą moka visi, tačiau būtent papildomos naudos yra ta priemonė, kuri leidžia atskleisti organizacijos savitumą, požiūrį į darbuotojus ir netgi tampa konkurenciniu pranašumu. Papildomos naudos: kiek joms skiriama? Skaičiuojama, kad papildomos naudos Baltijos šalyse sudaro vidutiniškai…

  • Verslas

    Teisinių paslaugų rinkoje – naujas žaidėjas: Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė su partneriais įkūrė advokatų kontorą „Esteem“

    Daugiau kaip du dešimtmečius teisės srityje dirbanti advokatė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė kartu su partneriais įkūrė advokatų kontorą „Esteem“. Kontora planuoja teikti konsultacijas Lietuvos ir tarptautinėms įmonėms bei investuotojams pirkimo-pardavimo, jungtinės veiklos, nuomos sandoriuose ir plėtros projektuose nekilnojamojo turto, energetikos ir infrastruktūros srityse, prisidėti prie viešosios ir privačios partnerystės projektų, vystant viešąją ir socialinę infrastruktūrą, bei konsultuoti teisinio reguliavimo klausimais šiuose sektoriuose. Profesinė patirtis ir lyderystė 24 metų darbo patirtį turinti S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė 12 metų dirbo advokatų kontoroje „Ellex“, pastaruosius 12 metų – „Cobalt“, kur vadovavo Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupei. Advokatė turi ilgametę patirtį konsultuojant Lietuvos ir užsienio investuotojus didžiausiuose rinkoje nekilnojamojo turto, energetikos ir infrastruktūros sandoriuose ir projektuose. S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė tarptautiniuose…

  • Verslas

    Po rekonstrukcijos prekybos centras „Galleria Riga“ atvers aukščiausią viešąją aikštę Rygoje

    2025 m. rugsėjį „East Capital Real Estate“ gavo statybos leidimą prekybos centro „Galleria Riga“ stogo rekonstrukcijai ir pradėjo stogo terasos techninį projektavimą. Naujoji 3200 m² ploto stogo terasa taps aukščiausia viešąja aikšte Rygoje, kur kiekvienas gyventojas ir svečias galės mėgautis unikaliu istorinio miesto centro panoraminiu vaizdu. Terasoje bus įrengti restoranai, kavinės, renginių erdvės, žaliosios oazės, poilsio zonos ir bėgimo takas. Statybos darbai prasidės 2026 m. pavasarį. Rygos UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje esanti stogo terasa išryškins vieną iš didžiausių miesto kultūrinių vertybių – istorinę stogų panoramą. Projektas rengiamas taip, kad būtų išsaugotas unikalus miesto peizažas: naujos konstrukcijos liks nematomos iš gatvės, bet šis pasaulinio lygio paveldo vaizdas taps prieinamesnis visuomenei. Siekiant…

  • Verslas

    Atsparumo formulė Baltijos šalims: civilinė gynyba, ginklų prieinamumas ir karo tarnyba

    Rugsėjo pradžioje Vilniuje vykusiame „Sorainen“ 30-mečio renginyje politikos, verslo ir teisės lyderiai kalbėjosi apie regiono ateitį. Išsiskyrė viena aiški kryptis – gynyba. Panelinėje diskusijoje buvo iškelta mintis, kad Baltijos šalys, nors ir mažos, privalo išlikti atsparios ir parodyti, kad yra pasirengusios ginti savo laisvę. Verslo ir politikos atstovai sutarė, kad būtina prielaida atgrasymui – visuotinės gynybos stiprinimas, prasidedantis nuo mūsų visuomenių mentaliteto pokyčio. „Atsparumas nėra vien kariuomenės užduotis – tai bendras reikalas, kuris prasideda nuo mūsų pačių požiūrio. Mūsų regiono stiprybė priklausys nuo to, ar patys tikime savo ateitimi ir esame pasirengę ją ginti. Jei visuomenė suvokia, kad gynyba yra bendra atsakomybė, tampame stipresni, labiau pasitikintys savimi ir patrauklūs investicijoms bei bendradarbiavimui“,…