Maždaug 4 hektarų teritorijoje buvusi sandėlių ir garažų zona Šnipiškėse, šiandien virtusi vienu ryškiausių naujų sostinės kvartalų, artėja prie paskutiniojo plėtros etapo. Rajono konversiją šalia miesto dangoraižių išjudinusios tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ „Naujojo Skanseno“ kvartale, Linkmenų g. 13, užbaigė dar keturis namus. Likusiuose trijuose namuose statybos tęsiamos, o priešpaskutiniame jų – „Ryto“ name – pradedami butų pardavimai. Užbaigus šį etapą, „Naujojo Skanseno“ kvartalą sudarys 16 gyvenamųjų namų – devyni jų jau pastatyti kitoje sklypo dalyje, Linkmenų g. 15. Visi keturiuose neseniai baigtuose statyti namuose suplanuoti butai buvo parduoti dar iki statybų pabaigos, teigia „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Tai, anot jo, susiję ne tik su…

Tyrimas atskleidė: vidinė ramybė tampa naująja žmonių gerovės valiuta Šiandien saugumas žmonėms vis dažniau reiškia ne tik finansinį stabilumą, bet ir vidinę ramybę. Draudimo bendrovės BTA užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas apklaustųjų pasiruošimą netikėtumams sieja su emociniu stabilumu ir ramybe. Specialistai pastebi, kad nuolatinis informacijos srautas, neapibrėžtumas ir kasdienis atsakomybių krūvis skatina žmones ieškoti būdų, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą bei sumažinti kasdienę įtampą. Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojams svarbiausia apsaugoti savo sveikatą – tai nurodė 55 proc. respondentų. Žmonės vis aiškiau supranta, kad gera savijauta apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, todėl vidinė ramybė šiandien tampa ne mažiau svarbi nei finansinis stabilumas.…

Daliai gyventojų atsiėmus sukauptas II pensijų pakopos lėšas beveik pusė šių pinigų nebuvo nei išleisti, nei investuoti, nei panaudoti ilgalaikiams tikslams. Apie tai, kokias rizikas tai kelia ir ką vertėtų daryti su atsiimtais pinigais, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Gegužės mėnesį gyventojų sąskaitose vis dar buvo likę apie 47 proc. atsiimtų pensijų lėšų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Papildomai, apie 12% visų atsiimtų pinigų buvo išgryninti. „Dalis žmonių jau pasinaudojo galimybe atsiimti lėšas, tačiau tikėtina, kad nebuvo apsisprendę, ką su jomis daryti toliau. Todėl dabar pinigai guli einamojoje sąskaitoje ir praranda perkamąją galią – nuvertėja dėl paskutiniu metu augančios infliacijos. Finansų planavimo požiūriu tai vienas neefektyviausių sprendimų“, – sako…

Sportas dažniausiai suvokiamas per emocijų ir pergalių prizmę, tačiau rečiau įvertinama jo kuriama ekonominė nauda Lietuvai – nepaisant reikšmingo indėlio šalies biudžetui, į sportą vis dar žvelgiama kaip į papildomas išlaidas. Ekspertai perspėja, kad dėl tokio požiūrio mažiau matomos, tačiau potencialiai perspektyvios sporto šakos rizikuoja likti nuošalyje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje sporto sektorius sukuria apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio sporto direktorė Agnė Vanagienė įsitikinusi, kad reali sporto įtaka ekonomikai yra dar didesnė. „Tiesioginė ekonominė nauda pasireiškia per darbo vietas, renginių organizavimą, turizmą, sporto infrastruktūrą, sveikatingumo industriją ar sporto prekių rinką. Tačiau ne mažiau svarbi ir netiesioginė grąža – fiziškai aktyvesnė visuomenė reiškia…

Lietuvos gyventojai yra linkę savo ateitį vertinti atsargiai ir optimizmo daug neįžvelgia. Remiantis pirmą kartą Lietuvoje atliktu gyvenimo nuspėjamumo tyrimu, 7 iš 10 šalies gyventojų nemano, kad jų gyvenimas artimiausioje ateityje bus geresnis nei iki šiol. 37 proc. gyventojų prognozuoja, kad jų gyvenimas pablogės, o 33 proc. – kad nesikeis ir išliks toks pat. Tik 20 proc. šalies gyventojų ateityje tikisi pozityvių pokyčių, rodo tyrimo rezultatai.  Didžiausio draudiko šalyje inicijuotas tyrimas atskleidė, kiek prognozuojamai nuspėjamas šalies gyventojams atrodo jų gyvenimas ir kiek galimybių jie jaučia turintys imtis realių veiksmų. Bendras išvestinis gyvenimo nuspėjamumo rodiklis Lietuvoje yra tik šiek tiek didesnis nei vidutinė jo reikšmė − siekia 54 balus iš 100…

Dar prieš dešimtmetį karjeros kelias daugelyje organizacijų atrodė gana aiškus: pradedi nuo jaunesniojo specialisto pozicijos, pamažu eini vyresniojo specialisto (angl. senior) pozicijos link, o galiausiai, jei sekasi, imi vadovauti komandai. Toks modelis buvo paremtas prielaida, kad profesinis augimas natūraliai veda į didesnę atsakomybę už kitus žmones. Tačiau pastebima, kad požiūris į karjerą keičiasi, o vadovavimo atsakomybių nori vis mažesnė dalis, rašoma „Baltic Assist“ pranešime žiniasklaidai. Karjera nebėra suvokiama tik vertikaliai Pokyčiai ypač ryškūs tarp jaunų darbuotojų. Pernai atlikta „Deloitte“ Z kartos ir tūkstantmečio kartos apklausa parodė, kad tik 6 proc. Z kartos atstovų pagrindiniu karjeros tikslu laiko aukštas vadovaujamas pareigas. „Tai nereiškia, kad jie nėra ambicingi. Tiesiog keičiasi augimo samprata.…