Šiandieninė Lietuvos šveitimo sistema paremta tuo, jog kiekvienas atsisėdęs į mokyklos suolą, privalo išmokti viso pasaulio istoriją, spręsti aukštosios matematikos lygio uždavinius, tobulai rašyti sudėtinga lietuvių kalba, tapti mokslininkų lygio fiziku ar chemiku. Lyginant Lietuvos švietimo sistemą su užsienio šalių, matosi akivaizdus skirtumas, jog Lietuvoje mokslas paremtas kasdieniu žinių kalimu, tuo tarpu užsienyje labiau skatinama vaizduotė, nepriklausomas mąstymas, vėliau padėsiantis lengviau išsikelti ir siekti savo gyvenimo tikslų. Taigi natūraliai kyla klausimas – nusirašinėjimas Lietuvos vidurinės ir aukštosiose mokyklose, kaip pratybų atsakymai internete, mokslo darbų plagijavimas ir t.t. yra sukčiavimas ar gero organizuotumo ir gebėjimo išsisukti iš keblių situacijų požymis? Visų pirma pratybų atsakymai internete gali tapti išsigelbėjimu tiems vaikams, kurie…
Vaikų psichologija: kaip padėti įveikti drovumą.
Ne paslaptis, jog lengvai bendraujantis vaikas yra kur kas populiaresnis bendraamžių tarpe ir turi daugiau šansų siekiant karjeros bei kurdamas harmoningus santykius šeimoje. Tyrimais yra įrodyta, kad drovumas didele dalimi yra genetiškai nulemtas ir pasireiškia visko, kas nauja, vengimu, tame tarpe ir naujų kontaktų. Kita vertus, egzistuoja dar vienas stiprus faktorius. Drovus vaikas vengia kontaktų dar ir todėl, kad jis neturi sėkmingo bendravimo su mažai pažįstamais žmonėmis patirties. O, tokia patirtis yra neįmanoma neturint kai kurių bazinių bendravimo įgūdžių. Tėvų užduotis – tokių įgūdžių išmokyti. Kai kurie vaikai mokosi labai greitai, kitiems reikia nedidelių treniruočių. Bet, tai visai nesudėtinga, todėl kad bendravimo baimės problema dažniausiai išsprendžiama išmokus užtikrintai naudotis vos…