Įvairenybės

VDU ŽŪA mokslininkė Daiva Šileikienė: galime bendradarbiauti ir valdyti klimato pokyčius arba nieko nekeisti ir pralaimėti

Neįprastai storu sniego sluoksniu nustebinusi žiemos pradžia ir rekordiškai šiltai prasidėję 2023-ieji – tik keli lengvai pasimirštantys įrodymai, kad klimato pokyčiai įsibėgėja ir tai jausime vis arčiau ir stipriau. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė atkreipia dėmesį, kad artimiausias dešimtmetis lemiamas – nuo sprendimų ir realių veiksmų pasauliniu, nacionaliniu ir asmeniniu lygmeniu priklausys, pratęsime ar pralaimėsime kovą dėl klimato kaitos.

Pastarieji aštuoneri metai – šilčiausi pasaulio istorijoje

Netikėtus iššūkius keliantys klimato ekstremumai ir vidutinės pasaulio temperatūros pokyčiai kelia ir ateityje kels vis daugiau diskomforto bei finansinių nuostolių, ką praėjusiais metais pajuto ir europiečiai.

„Jūros lygio kilimas, ledynų tirpimas, liūtys, karščio bangos bei jų sukeliamos mirtinos nelaimės – visi šie procesai pagreitėjo, teigiama Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) pristatyme. Paskelbti duomenys atskleidė, kad pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi pasaulio istorijoje. Šiuo metu pasaulinė temperatūra yra net 1,15 laipsnio aukštesnė nei prieš šimtą metų. Tai reiškia, kad 2015 metais Paryžiuje priimtas klimato kaitos susitarimas neleisti žemės temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 laipsnio jau nebėra realus. Ekstremalių gamtos reiškinių, tokių kaip sausros, potvyniai ar karščio bangos, skaičius sparčiai auga kartu su kylančia žemės temperatūra“, – pastebi doc. dr. D. Šileikienė ir atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų (JT) įspėjimą, kad temperatūrai kylant, gamtos stichijos taps vis dažnesnės ir jos šalių ekonomikoms bei gyventojams kainuos vis daugiau.

Nuo derybų ir planavimo – prie realių veiksmų

Ankstesnėse JT klimato kaitos konferencijose ypatingai daug dėmesio skirta deryboms ir planavimui, tuo tarpu paskutinėje konferencijoje atkreiptas dėmesys į fiksuojamus rekordinius klimato pokyčius ir poreikį skubiai pereiti prie realių priemonių įgyvendinimo.

„2022 m. lapkričio mėnesį į 27-ąją JT klimato kaitos konferenciją (COP27) susirinko Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys. Tarp jų – ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. Konferenciją surengusio COP27 pirmininkaujančio Egipto vizija buvo – nuo derybų ir planavimo pereiti prie įgyvendinimo. Dvi savaites Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm al Šeiche vykusiose derybose buvo siekiama paspartinti pasaulinius klimato politikos veiksmus, užtikrinančius daug spartesnius ir drąsesnius klimato kaitos valdymo veiksmus šį lemiamą dešimtmetį, kai pasaulinė kova su klimato kaita bus laimėta arba pralaimėta“, – pastebėjimais dalijasi doc. dr. D. Šileikienė.

Sutiko kompensuoti perėjimą prie žaliosios energetikos

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą COP istorijoje į oficialią darbotvarkę įtraukta ir diskusija apie „praradimus ir nuostolius“ – šis terminas tapo raginimu turtingoms šalims finansuoti ne tik neturtingų šalių patiriamą žalą dėl gamtos stichijų, bet taip pat ir kompensuoti perėjimą prie žaliosios energetikos.

„Praėjusiais metais COP26 konferencijoje turtingosios šalys nepalaikė idėjos bent iš dalies finansuoti neturtingų šalių patiriamos žalos dėl klimato kaitos. COP27 diskusija dėl šio finansinio mechanizmo, kuriuo siekiama, kad didžiosios pasaulio ekonomikos galėtų padėti besivystančioms šalims kovoti su gamtos stichijų padariniais bei sumažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro, yra vienas iš svarbiausių COP27 aspektų. Nors pristatyta schema galėtų tapti pakankamai didele paskata, diskusijų metu ryškėjo tendencijos, kad greitas jos įgyvendinimas kol kas atrodo mažai tikėtinas“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.

Neturtingosios šalys, ypatingai Afrikoje, jau dabar jaučia katastrofiškus klimato kaitos padarinius. Pasak klimato kaitos keliamoms problemoms neabejingos mokslininkės, kompensacinis mechanizmas neturtingoms šalims, kurios didžiąja dalimi net nėra atsakingos už klimato kaitą, pelnytas ir būtinas padedant spręsti kylančias problemas.

Nutrūko ryšys tarp ekonomikos ir CO2 emisijų augimo

Doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad galima išskirti ir vieną optimizmo teikiantį ženklą – panašu, kad istorinis ir nuo pat pramonės revoliucijos laikų egzistavęs ryšis tarp ekonomikos bei anglies dvideginio emisijų augimo pagaliau nutrūko.

„Keičiantis technologijoms, galime turėti ekonomikos augimą ir tuo pačiu metu sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje. Pagal pateiktas ataskaitas, tą pasiekė daugiau nei 30 šalių visame pasaulyje, Lietuva jau sumažino emisijas daugiau nei 50 procentų ir per artimiausią dešimtmetį tikimasi sumažinti dar bent dešimtimi. Pagal JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pranešimą, „šis pasiekimas mažinant CO2 emisijų išmetimą teikia optimizmo, kad greitkelyje į pragarą bent jau bus sumažintas greitis“, tačiau verta prisiminti, kad pokyčiai jau vyksta ir vien emisijų mažinimas jau neišgelbės“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.

Šalims susitarti vis dar sunku

Viso pasaulio dėmesį prikaustantis COP27 susitikimas tik dar kartą primena, kad kovoje su klimato kaita daroma vis dar gerokai per mažai.

„Panašu, kad bendro pasaulio šalių sutarimo ir priemonių šiuo klausimu dar reikės palaukti. O kol kas itin svarbu šioje kovoje toliau ieškoti sprendimų nacionaliniu lygmeniu – daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką, įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Kitaip sakant, siekiant, kad žaliosios ekonomikos pokytis įvyktų greičiau, rimto požiūrio į klimato kaitos iššūkius visų pirma turime reikalauti iš savęs“, – pastebi docentė.

Lietuva prisijungė prie dešimties tarptautinių iniciatyvų

Doc. dr. D. Šileikienė džiaugiasi, kad Lietuva prisijungė prie dešimties tarptautinių iniciatyvų, pateiktų Egipte vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP27, prie septynių iniciatyvų – nacionaliniu pagrindu, prie dar trijų – kaip ES narė.

„Daugiausiai dėmesio skiriama konferencijai pirmininkaujančio Egipto iniciatyvai vietos ir regioninei valdžiai imtis aktyvesnių veiksmų siekiant darnių, klimatui atsparių miestų plėtros. Egipto iniciatyva numato mažinti anglies dioksido išmetimus, didinant energinį efektyvumą ir diegiant atsinaujinančios energijos išteklius. Siekiama skatinant inovatyvių technologijų taikymą stiprinti miesto sistemų ir gyventojų atsparumą klimato kaitos padariniams. Siūloma išnaudojant gamta pagrįstų sprendimų potencialą skatinti žiedinę vertės grandinę pastatuose ir konstrukcijose, taip pat infrastruktūros sistemose, mažinant oro taršą ir atliekų kiekius.

Taip pat prisijungta prie JAV iniciatyvos dėl klimato kaitai neutralių nacionalinių vyriausybių, Pasaulio meteorologijos organizacijos iniciatyvos dėl ankstyvojo perspėjimo sistemų sukūrimo ir prie Jungtinės Karalystės darbotvarkės, skirtos proveržiui kelių transporto srityje“, – pasakoja mokslininkė.

Anot doc. dr. D. Šileikienės, Lietuva pritarė ir memorandumui dėl nulinės taršos vidutinių ir sunkiasvorių transporto priemonių, atnaujintai Jungtinės Karalystės ir Kanados deklaracijai dėl akmens anglies atsisakymo. Kartu su ES Lietuva prisijungė prie Europos Komisijos inicijuotos Miškų ir klimato kaitos partnerystės, Ispanijos iniciatyvos dėl kovos su sausromis aljanso bei COP27 pirmininkaujančio Egipto pasiūlytos iniciatyvos dėl gamta pagrįstų sprendimų.

Pritarta „nuostolių ir žalos“ fondo kūrimui

Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos buvo palankiai įvertintas „nuostolių ir žalos“ fondo, skirto padėti pažeidžiamoms šalims įveikti pasaulinio atšilimo poveikį, sukūrimas. „130 šalių grupė COP27 susitikime pateikė siūlymą įsteigti fondą, o dėl smulkmenų susitarti planuojama 2023 metais Dubajuje vyksiančiose JT derybose. Sutarta, kad finansavimas turėtų būti skiriamas iš „plačios donorų bazės“ – tai skatinimas dalyvauti Kinijai, kuri yra didžiausia pasaulyje teršėja ir antra pagal dydį ekonomika“, – pasakoja mokslininkė ir pastebi, kad istorinį COP27 sutarimą dėl nuostolių ir žalos galima vertinti kaip įrodymą, kad bendradarbiavimas įmanomas.

„Reziumuojant 27-ąją JT klimato kaitos konferenciją, verta prisiminti šalia vykusios konferencijos demonstrantų skanduotą šūkį: „Ko mes norime? Klimato teisingumo!“. Norint tai pasiekti reikia visų mūsų pastangų, turime bendradarbiauti ir realiais veiksmais prisidėti prie šio teisingumo įgyvendinimo“, – apie laukiančius iššūkius siekiant suvaldyti klimato kaitą ir sušvelninti jau neišvengiamus jos padarinius kalba VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. D. Šileikienė.

Neabejingiems klimato kaitos problemoms – magistrantūros studijos

Klimato kaitos sąlygomis, Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje didėjant aplinkosauginiams iššūkiams, ypatingai reikalingi ekologijos ir klimato kaitos valdymo specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkos procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines ir klimato kaitos problemas. 

Reaguojant į šiuos iššūkius VDU ŽŪA rengia bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija bei magistrantūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita specialistus, išmanančius klimato kaitos poveikį ekosistemose vykstantiems procesams, gamtotvarkos ir aplinkosaugos principus bei sistemas, rūšių įvairovę ir jos pasiskirstymą lemiančius veiksnius, gebančius numatyti klimato kaitos sąlygotus aplinkos pokyčius, identifikuoti ekologines, klimato kaitos problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus, kurti gamtotvarkos ir aplinkosaugos strategijas, priimti inovatyvius sprendimus, novatoriškai ir konkurencingai dirbti šiuolaikinėje ekonominėje erdvėje, didinant ekosistemų adaptyvumą, užtikrinant ekosistemines paslaugas.

Studijų programos Ekologija ir klimato kaita absolventai dirba vadovais, specialistais, patarėjais ar konsultantais valstybės, mokslo ir studijų institucijose, aukštųjų technologijų ir inovacijos, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, švietimo įstaigose, analizės, analitikos, sertifikavimo, akreditacijos ir kitose ekologijos ir klimato kaitos žinių reikalaujančiose srityse, vadovauja aplinkosauginiams, klimato kaitos valdymo projektams, geba patys kurti ir vadovauti aplinkosaugos ir klimato pokyčių valdymo verslams, gali gilinti žinias aplinkos ir ekologijos, aplinkos inžinerijos, miškininkystės doktorantūros studijose ir taip prisidėt prie klimato kaitos iššūkių sprendimo.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą