Įvairenybės

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė: tvarus ir modernus žemės ūkis – nuo jo priklauso pasaulio ateitis

Pasaulyje augantis maisto poreikis, klimato kaitos iššūkiai, Europos žaliasis susitarimas bei sunkiai prognozuojama geopolitinės situacijos raida agrosektoriui kelia daug naujų atsakingų uždavinių. Todėl akivaizdu, kad inovacijoms vienas imliausių sektorių privalo dar sparčiau modernizuotis ir transformuotis.  Tai atveria naujas galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkams, vis dažniau besitelkiantiems į nacionalines ir tarptautines tarpdisciplinines tyrėjų komandas, skatina bendradarbiavimą su verslu, drauge ieškant žemės ūkio produkcijos gamybą efektyvinančių sprendimų, bei inspiruoja studijų proceso tobulinimą rengiant specialistus ateities žemės ūkiui. Apie iššūkius žemės ūkyje ir universiteto sprendimus – interviu su VDU Žemės ūkio akademijos kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene.

– Kokią žemės ūkio ateitį matote iš mokslininkės pozicijos?

– Žemės ūkio vystymosi tendencija šiandien turi vienintelę teisingą kryptį: nuo industrinio žemės ūkio link bioekonomikos. Agroverslas turi prisiimti iššūkį orientuotis į tvarią, atsinaujinančiais biologiniais ištekliais paremtą gamybą ir tų išteklių bei jų atliekų srautų  perdirbimą į aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus. Ateities žemės ūkis remsis pagrindiniais tvarios bioekonomikos strategijos ramsčiais. Tai – investicijos į bioekonomikos srities mokslo tyrimus, inovacijas ir įgūdžius, bioekonomikos sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas, tvarus pirminės gamybos intensyvinimas, atliekų perdirbimas į pridėtinę vertę turinčius produktus, efektyvus politinio lygmens koordinavimas.

– Kaip prie to gali prisidėti VDU Žemės ūkio akademija ir jos mokslininkai?

– Ar žemės ūkyje esame pasirengę technologinių inovacijų šuoliui, ar turime pakankamai žinių ir kompetencijų suvaldyti šiems procesams, ar gebėsime pasinaudoti naujų technologijų galimybėmis bei į kokias kompetencijas turime investuoti jau šiandien?  Į visus šiuos klausimus galime atsakyti tik veikdami drauge – mokslininkai, žemės ūkio verslininkai, valdžios institucijos. Kartu galime suformuoti tikrąjį modernaus, inovatyvaus, naujausiais mokslo pasiekimais besiremiančio žemės ūkio verslo, kaip pagrindo kitiems verslams, įvaizdį. Ši sinergija leidžia įgyvendinti žemės ūkio misiją ir žemės ūkio mokslo misiją kurti ir skleisti mokslo žinias, nuoširdžiai siekti, kad kiekvienas žmogus turėtų pakankamai sveiko ir saugaus maisto bei visavertę gyvenamąją aplinką. Tik dirbdami visi kartu galime išugdyti agroverslo lyderius ir jų gebėjimą kurti, dalytis žiniomis, veržlumu ir troškimu nuolat tobulėti. Kurdami bei skleisdami biologines, inžinerines, socialines technologijas ir inovacijas, žemės miškų ir vandens išteklių darnaus naudojimo bei plėtros pažangiausias žinias ir patirtį sukursime ateities žemės ūkį. 

– Kokios inovacijos ar atradimai pastaruoju metu buvo sukurti arba yra kuriami VDU Žemės ūkio akademijoje siekiant tvarumo žemės ūkyje?

– Svarbiausios mokslinių tyrimų, vykdomų VDU Žemės ūkio akademijoje, kryptys yra susijusios su žemės ūkio tvarumu, klimato kaitos problemų sprendimu, tradicinio žemės ūkio transformacija į tvarius bioekonomikos verslus. VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomi tyrimai aprėpia žemės ūkio, maisto, miškininkystės sektorių, taip pat regionų vystymo problematiką. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama dirvožemio kaip svarbiausio žemdirbių instrumento tyrimams, precizinio ūkininkavimo technologijai, tausojančiai aplinką bei taupančiai resursus. Mokslininkai analizuoja robotų, dronų, jutiklių panaudojimo galimybes, įgyvendinami projektai, padedantys tikslingiau naudoti augalų apsaugos priemones bei trąšas, netgi yra įrengtas vėjo tunelis, kuriame atliekami eksperimentai, siekiant sumažinti riziką purškiamiems chemikalams patekti į aplinką. Taip pat aiškinamasi, kaip naudojant išmaniąsias technologijas sumažinti grūdinių kultūrų užterštumą mikotoksinais, kuriami nauji maisto produktai ir pašarai, modeliuojami inovatyvūs produktų pardavimų kanalai, vykdoma miškų genetinės kilmės kontrolė, kuriamas giminystės ryšių tinklas tarp Europos miškų ir parkų pagal jų DNR genotipus, atliekamas istorinės medienos dirbinių kilmės identifikavimas. Be to, plėtojami tyrimai, susiję su dirbtinio intelekto taikymu agrosektoriuje, ieškoma naujų verslo modelių, su kuo mažesnėmis investicijomis padedančių sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę. Šiais metais, dirbdami komandoje su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kolegomis, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai atskleidė, kad bulvių stiebagumbiai spalvotu minkštimu gali padėti kovoje su skrandžio vėžiu. Tai tik nedidelė dalis vykdomų mokslinių tyrimų tvarumo srityje.

– Su kokiais iššūkiais susiduria žemės ūkis pasaulyje?

– Artimoje ateityje žemės ūkio laukia labai atsakingi uždaviniai. Skaičiuojama, kad apie 800 mln. planetos gyventojų šiuo metu kenčia dėl kritinio maisto trūkumo. Taikant įprastą žemės ūkio verslo scenarijų, 8 proc. žmonių, t. y. apie 650 mln., neturės jo pakankamai ir 2030 m.

Ne mažiau aktuali pasaulio problema – vandens stoka. Jeigu prognozės dėl gyventojų skaičiaus didėjimo pasitvirtins, vandens suvartojimas išaugs dvigubai. Tai sumažintų vandens, reikalingo augalininkystei ir gyvulininkystei, prieinamumą. Tokios tendencijos didžiausia grėsme virstų Šiaurės Afrikos šalims, Indijai, Kinijai, kai kuriems Europos regionams. Išsaugoti vandens išteklius, priešingai nei kalbant apie maisto trūkumą, pasak mokslininkų, kur kas labiau padės ne novatoriški sprendimai ir technologinės inovacijos, bet elementarus kasdienis taupymas. Apskaičiuota – jeigu besivystančios šalys investuotų į geresnę vandens išteklių apsaugą, o turtingųjų pasaulio regionų gyventojai protingai apribotų vandens vartojimą,  sutaupytas vanduo galėtų būti sėkmingai panaudojamas agrosektoriuje. Tačiau didžiausias viltis mokslininkai sieja su inovacijomis maisto pramonėje ir žemės ūkyje.

– Kokios inovacijos agro sektoriuje galėtų padėti išspręsti šias problemas?

– Naujų verslo modelių, inovatyvių technologijų diegimas maisto pramonėje ir žemės ūkyje būtini jau dabar, jeigu nenorime,  kad ateinančio laikotarpio iššūkiai taptų pasaulio socialine ir politine problema. Ekspertai neabejoja, kad informacinių technologijų, skaitmenizacijos procesų įtaka žemės ūkio verslo sėkmei šiuo metu yra ir ateityje bus viena svarbiausių. Žemės ūkio įmonės, diegiančios išmaniąsias technologijas, gali gerokai padidinti savo konkurencingumą. Pritaikius efektyvesnes skaitmenines sistemas bei kitas novatoriškas technologijas galima sutrumpinti operacijų atlikimo laiką, užtikrinti geresnę kokybę, pritraukti daugiau vartotojų ir greičiau pasiekti naujas rinkas.

Mokslininkai išskiria bent keletą ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijų, nulemsiančių agroverslo pažangą. Viena jų – daiktų internetas ir jutiklių naudojimas. Informacijos rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti informaciją realiu laiku, vėliau saugomą ir apdorojamą debesyse, leidžia padidinti žemės ūkio verslo efektyvumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti orus ir pasirengti nepalankiems jų periodams, trikdantiems  gamybos procesus, stebėti ligų ir kenkėjų plitimą ir kt. Jutikliai, strategiškai išdėstyti apie laukus, kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis šiandien jau suteikia galimybę ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos. Dronai, sukuriantys 3D vaizdą, vis plačiau naudojami norint įvertinti dirvožemio kokybę, analizuojant ir planuojant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Šie aparatai naudojami purškiant pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad dronai gali paspartinti purškimo greitį 5 kartus, palyginti su tradicinėmis technologijomis.

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje reikšmingai didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Purškimo, ravėjimo robotai gali sumažinti agrocheminių medžiagų naudojimo kiekius iki 90 proc. Siekiant aptikti ir pašalinti piktžoles visiškai nedalyvaujant žmogui, robotikos technologijų kūrimu žemės ūkyje užsiimančios kompanijos eksperimentuoja su lazeriais ir fotoaparatais. Kuriami augalus persodinantys robotai, tradiciniams metodams suteikiantys naują efektyvumo lygį. Taip pat praktiškai išbandoma vaisių skynimo, riešutų derliaus nuėmimo automatika.

Dirbtinio intelekto naudojimas didina žemės ūkio verslininkų galimybes valdyti ūkius išmaniosiomis programomis, įdiegtomis tiesiog telefone. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto naudojimas išmaniuosiuose fotoaparatuose, sumontuotuose ūkiuose, leidžia identifikuoti kiekvieną gyvulį ir nustatyti, ar jis sveikas, ar pakankamai ėda.

Žemės ūkio skaitmeninimo procesas lemiamai keičia žemės ūkio verslo valdymą. Diegiami „FinTech“ produktai, kaštų valdymo technologijos, ūkių valdymo paslaugų modeliai. Jau siūlomos verslo valdymo technologijos, taikant ūkio valdymui reikalingų duomenų rinkimą jutikliais, sparčiai plėtojamas dalijimosi ekonomikos principas, siekiant efektyviau naudoti žemės ūkio gamybai reikalingą techniką.

Žemės ūkio verslo skaitmeninimas leidžia pritaikyti tokius ūkio valdymo sprendimus ir skatina tokias inovacijas, kokių buvo neįmanoma įdiegti dėl duomenų trūkumo. Visų pirma, tai sudaro daug geresnes sąlygas valdyti rizikas, atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės etapuose ir prisideda prie valdžios institucijų vykdomos žemės ūkio politikos bei programų veiksmingumo ir efektyvumo.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

Parašykite komentarą