Studijos

VDU mokslininkų visuomenės nuomonės tyrimas: Lietuvos vyriausybinės institucijos ir sveikatos priežiūros specialistai – svarbus ir patikimas COVID-19 informacijos šaltinis

Lietuviai vyriausybines institucijas vertina kaip vieną svarbiausių ir patikimiausių COVID-19 informacijos šaltinių – rodo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros mokslininkų pirmosiomis karantino savaitėmis atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidžia ir tai, jog didesnis pasitikėjimas vyriausybinėmis institucijomis yra susijęs su mažesne juntama baime dėl COVID-19 viruso sukeltos krizės.

Internetiniai naujienų portalai (94%), socialiniai tinklai (87%), televizija (80%), bei vyriausybinės institucijos (82%) yra pagrindiniai COVID-19 informacijos šaltiniai tarp respondentų. Vis dėlto informaciją žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose respondentai linkę vertinti atsargiau, o pasitikėjimas vyriausybinėmis institucijomis yra vienas aukščiausių. Net 89% respondentų vyriausybines institucijas vertino kaip patikimą (41%) ar labai patikimą (48%) informacijos šaltinį. „Pasitikėjimas institucijomis, valdančiomis ir komunikuojančiomis krizinėse situacijose, yra esminis dalykas, galintis nulemti krizės suvaldymo sėkmę“, – teigia tyrimo iniciatorė VDU Viešosios komunikacijos katedros docentė dr. Inesa Bunevičienė. „Tai – gera žinia vyriausybinėms institucijoms. Kita vertus, būtina suprasti, kad visuomenės pasitikėjimas yra labai trapus ir gali būti lengvai prarastas, pavyzdžiui, dalijant pažadus, kurie vėliau nėra ištesimi.“

Žinių balansas: tarp baimės ir gerųjų naujienų

Tyrimo duomenys taip pat rodo, jog respondentai, kurie išreiškia didesnį pasitikėjimą vyriausybinėmis institucijomis, jaučia ir mažiau baimės dėl susidariusios situacijos. „Iš tiesų, apklausos metu iš vyriausybinių institucijų buvo girdėti daug raminančios, užtikrinančios retorikos. Tai, tikriausiai, ir paaiškina mūsų tyrimo duomenis,“ – teigė  I. Bunevičienė. Tuo tarpu dažnesnis televizijos naujienų sekimas tyrime buvo susijęs su didesne respondentų išsakyta baime dėl COVID­-19 pandemijos. „Baimės naratyvai, pristatant sveikatos naujienas, yra dažnas reiškinys ir efektyvus kovojant su kai kuriomis visuomenės sveikatos problemomis, pvz., rūkymu, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Tačiau nuolatinis baimės, nerimo ir grėsmės kultivavimas žiniasklaidoje gali turėti neigiamų padarinių visuomenei. Jau nekalbant apie tai, kad netikrumą ir stresą patiriame dėl išaugusių netikrų naujienų srautų (angl. fake news), konspiracinių teorijų šalininkų suaktyvėjimo. Jau dabar Pasaulio sveikatos organizacijos ir kiti specialistai perspėja dėl artėjančios psichinės sveikatos krizės pasaulyje. Gerosios istorijos, kurios yra visiškai užgožiamos šiandieninėje žiniasklaidoje, galėtų kurti ramesnį, pozityvesnį diskursą viešojoje erdvėje – juk žmonės ne tik miršta, dar daugiau jų išgyvena ir visiškai pasveiksta.“

Labiausiai nerimaujama dėl abstrakčių klausimų

Tyrimai taip pat parodė, kad didžioji dalis respondentų labiau nerimauja dėl globalesnių, abstraktesnių klausimų, kurių valdymui reikalingi ne nacionaliniai, bet globalūs sprendimai ir pajėgos. Respondentus labiausiai baugina viruso išplitimas Europoje (78%) ir pasaulyje (72%); poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai (70%), netikrumas, susijęs su viruso kilme bei jo suvaldymu (64%), ir tai, kad nėra vakcinos (61%). Mažiausiai tyrimo dalyviai sunerimę dėl Lietuvos sienų uždarymo (32%), mokyklų, universitetų uždarymo bei viešų renginių, kelionių draudimo (32%), ištuštėjusių parduotuvių lentynų (33%), informacijos trūkumo (31%) ir netikrumo dėl asmeninio elgesio – „nežinau, kaip apsaugoti save ir artimuosius“ (32%).

Trūksta ekspertinių žinių

Probleminis atrodo kitas tyrimo aspektas, – nors sveikatos priežiūros srityje dirbančiais specialistais tyrimo dalyviai pasitiki taip pat ir daugiau nei vyriausybinėmis institucijomis (44% respondentų įvardijo kaip patikimą ir 48% kaip labai patikimą šaltinį), tačiau tik 34% respondentų teigė gaunantys COVID-19 informaciją iš jų. Pasak I. Bunevičienės, tai rodo, jog yra nepakankamai atliepiamas visuomenės lūkestis ekspertinei informacijai. Be to, respondentai, kurie įvardijo sveikatos priežiūros sistemoje dirbančius specialistus kaip dažną informacijos šaltinį, taip pat COVID­-19 riziką vertino kaip grėsmingesnę.

Tyrimas taip pat atskleidžia, jog didžioji dauguma respondentų yra gerai ir labai gerai informuoti apie COVID-19 pandemiją, išskyrus kai kuriuos probleminius klausimus, dėl kurių nesutaria (ar bent jau karantino pradžioje nesutarė) ir ekspertai – pvz., apsauginių kaukių dėvėjimas. Kita vertus, duomenys rodo, jog jaučiamas baimės lygis nėra susijęs su informuotumu apie COVID-19. Didžioji dauguma respondentų nurodė esantys sunerimę dėl situacijos, tačiau ją vertino ramiai (80%), kai tuo tarpu 17% teigė juntantys didelę baimę ir tik 4% sakė esantys visiškai ramūs. „Būti informuotu svarbu. Tačiau svarbu ir tai, kokiais šaltiniais informacija pasiekia visuomenę. Visiškai skirtingai žmogaus rizikos suvokimą, elgesį ir psichologinę būseną veikia informacija iš šaltinio, kuriuo jis pasitiki, ir iš to, kuriuo nepasitiki,“ – teigia I. Bunevičienė.

Tyrimą atlieka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros mokslininkai drauge su partneriais – Rygos Stradins universitetu ir VšĮ „Cura te ipsum“. Visuomenės apklausa Lietuvoje atlikta šių metų kovo 16-27 dienomis, Latvijoje – balandžio 9-20 dienomis. Apklausoje dalyvavo 770 respondentų iš Lietuvos ir 3483 iš Latvijos. Tai – pirmojo tyrimo etapo rezultatai. Visas tyrimas apims kelis COVID-19 pandemijos periodus.

Su pirminiais tyrimo duomenimis galima susipažinti čia.

Mokslininkai kviečia dalyvauti antrame tyrimo etape ir skirti 10-15 minučių atsakant į apklausos klausimus čia.

Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Sorel Mac Hill Chukka Men's Waterproof Black/Dark Moss 42
 
EMU Australia Wallaby Sequin Deep Pink 27
 
EMU Australia Toddle Deep Pink 18M+

Parašykite komentarą