Įvairenybės

Valstybiniai vandens telkiniai gausiai įžuvinti starkiais

Baigti šiųmetiniai starkių įžuvinimo į Lietuvos ežerus ir tvenkinius darbai. Į valstybinius vandens telkinius įveista virš 64 tūkst. vnt. Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyriuose, Simne ir Laukystoje, paaugintų starkių šiųmetukų. Dar apie 380 tūkst. vnt. šių žuvų mažylių – paaugintų jauniklių – išveisė ir pavasarį į naujus namus išleido Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus Rusnėje specialistai.

Šie metai starkiams veisti ir paauginti buvo išties palankūs. Dar šių metų gegužę Pietų regiono žuvivaisos skyriai Simne ir Laukystoje gavo 2 mln. vnt. starkių lervučių. Jiems  paauginti iki 30–40 g buvo tinkamai paruošti tvenkiniai. Šiomis sąlygomis pavyko paauginti ir realizuoti virš 75 tūkst. vnt. starkių jauniklių. Dalis starkių buvo parduota fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie taip pat turi įsipareigojimų dėl nuomojamų vandens telkinių įveisimo atitinkamomis žuvų rūšimis. Kita dalis paaugintų starkių palikta žuvivaisos skyrių tvenkiniuose reprodukcijai.

Vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2021 metų planu, starkiai išleisti į Obelijos ež. (Alytaus raj.), Ilgio ež. (Elektrėnų raj.), Dysnų ež. (Ignalinos raj.), Metelio ež., Baltosios Ančios tv. (Lazdijų raj.), Juodeikių tv. (Mažeikių raj.), Kertuojų ež., Galuonų ež., Zelvos ež. (Molėtų raj.), Ilgio ež. (Plungės raj.), Sartų ež. (Rokiškio raj.), Antalieptės marias, Luodžio ež. (Zarasų raj.), Skuodo tv., Kernų tv. (Skuodo raj.), Antakmenių ež. (Trakų raj.), Nedzongio ež. ir Savisto ež. (Varėnos raj.).

Pažymėtina, kad starkių ištekliai nuolatinių valstybinių vandens telkiniuose pastebimai atsigauna, vykdant žuvivaisos darbus. Pavyzdžiui, Kauno marios, kurios Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriuose išveistais ir paaugintais starkiais reguliariai papildomos apie 20 metų iš eilės. Suskaičiavus visą įveistų žuvų skaičių, rezultatai iš tiesų įspūdingi. Vien 2010–2021 m. į šį vandens telkinį išleista beveik 2,5 mln. vnt. paaugintų starkiukų.

Starkis – žvejų ypač vertinama žuvis, todėl kiekvienas įveisimas šiomis žuvimis labai pradžiugina meškeriotojus. Ši žuvis priskiriama vertingiausių Europos žuvų grupei. Starkio vertę padidina faktas, kad jis lengvai užauga iki 10, o kartais net iki 20 kg svorio ir 1–1,2 m ilgio.

Lietuvoje šių plėšrių žuvų gausiausia jų natūralaus paplitimo vietose – Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje. Iš ten jie buvo perkelti į Dysnų ežerą, Kauno bei Antalieptės marias bei vėliau į daugelį jiems tinkamų gyventi ežerų. Starkiai mėgsta kiek drumzliną lėtai tekantį vandenį, tačiau jame turi būti pakankamai deguonies. Puikiai gyvena Baltijos jūros priekrantėje. Tiesa, druskingame vandenyje sterkai nesiveisia.

Pranešimą paskelbė: Rita Šakinytė, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą