Vis aktyviau pasaulyje kalbant apie maisto tausojimo naudą, šiai idėjai nelieka abejingi ir lietuviai. Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad imtis pokyčių yra daug paprasčiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anot jų, eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį.
Maisto likučių sunaudojimas lygus neatrastiems skoniams
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo apsipirkinėjimo įpročius. Didžioji pirkėjų dalis, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse, pradėjo iš anksto planuoti savo savaitės pirkinių sąrašą, taip išnaudojant šaldytuve ir virtuvės spintelėse užsilikusius produktus.
„Žmonėms pradėjus skirti daugiau dėmesio atsakingam maisto planavimui, pastebime ir naujas pirkėjų krepšelių tendencijas. Iš anksto pirkinių sąrašą susidarę pirkėjai išvengia nenumatytų prekių bei nepasiduoda impulsyviam pirkimui. Tokie pirkėjai yra dažniau linkę atsižvelgti į produkcijos kokybę, todėl mes jaučiame nuolatinę paskatą plėsti savo prekių asortimentą bei suteikti kuo įvairesnes galimybes pirkėjams, siekiantiems išsirinkti jų individualius poreikius atitinkantį produktą“, – sako E. Dapkienė.
Tuo metu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria, jog ilgą laiką praktikuojant pirkinių planavimą, galima užmiršti maisto likučių išmetimą. Anot jos, vadovaujantis savaitės valgiaraščio planu, bus ne tik paprasčiau apsipirkti parduotuvėse, bet ir atsiras daugiau entuziazmo išnaudoti vakarykštės vakarienės likučius naujam receptui.
„Planuojant savaitės valgiaraštį visada svarbu atsižvelgti į perkamų maisto produktų įvairovę. Išlaikytas balansas lėkštėje tarp daržovių, mėsos ir grūdinių produktų padės jūsų organizmui pasisavinti visas sveikatai ir energijai reikalingas maistines medžiagas bei vitaminus. Tokiais atvejais aptikus šaldytuve maisto likučių, juos bus daug paprasčiau suderinti su turimais ingredientais, pavyzdžiui, gaminant makaronų, kruopų ar salotų patiekalus. Taip galėsite pasirūpinti visaverte mityba bei organizmui pravarčiausiomis maistinėmis medžiagomis“, – pasakoja B. Baratinskaitė.
Norintiems išbandyti maisto tausojimo praktiką savo virtuvėje, maisto gamybos ekspertė ne tik pataria skirti du kartus per savaitę šaldytuvo ir spintelių „išvalymui“, bet ir dalijasi receptais, padėsiančiais imtis šio iššūkio.
Grikių apkepas – paprasta galimybė išnaudoti maisto likučius
Reikės: 250 g virtos arba keptos vištienos (galima rinktis kitą mėsą, taip pat gaminti be jos), 200 g grikių, 100 ml grietinėlės, 2 didelių saujų tarkuoto sūrio, 2 kiaušinių, 1 morkos, 1 bulvės, 1 svogūno, poros česnako skiltelių, šiek tiek druskos ir juodųjų pipirų.
Išvirkite grikius pagal instrukciją ant pakuotės. Tuo metu keptuvėje pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną, kol šis suminkštės. Šalia sudėkite tarkuotą morką, kapotą česnaką – viską pakepinkite porą minučių. Vėliau į atskirą indą suberkite kepintas daržoves, vištieną (arba pasirinktą kitą mėsą), virtus grikius bei tarkuotą bulvę. Taip pat įmuškite kiaušinius, supilkite grietinėlę bei įberkite druskos ir pipirų – gerai išmaišykite šiuos ingredientus. Viską suberkite į sviestu arba aliejumi išteptą kepimo indą ir kepkite apie 30 minučių 180°C laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Praėjus pusvalandžiui ant apkepo užberkite tarkuotą sūrį ir dar pakepinkite keletą minučių, kol šis išsilydys.
„Ne paslaptis, jog grikiai garsėja kaip vienos mylimiausių mūsų tautiečių kruopų, kurių beveik visada galima rasti jų virtuvių spintelėse. Viena svarbiausių to priežasčių – vitaminų bei maistinių medžiagų gausa šiose kruopose. Baltymų kiekis grikiuose pralenkia kitas grūdines kultūras, o ir skonis leidžia juos valgyti kone vienus. Tuo metu šaldytuve užsilikę maisto likučiai visada tik dar labiau praturtina grikius tiek naudingosiomis medžiagomis, tiek iki šiol neatrastais skoniais“, – sako B. Baratinskaitė.
Makaronai su daržovėmis – receptas, atviras improvizacijai
Reikės: 100 g makaronų, 1 raudonosios paprikos, 1 nedidelės cukinijos, poros česnako skiltelių, pusės stiklinės grietinėlės, saujos tarkuoto parmezano, šiek tiek aliejaus kepimui, po žiupsnelį druskos ir juodųjų pipirų bei mėgstamų prieskonių (ypatingai tinka džiovintas bazilikas).
Išvirkite makaronus pagal instrukciją ant jų pakuotės. Tuo metu įkaitintoje keptuvėje pakepinkite kapotą česnaką bei smulkiai supjaustytą papriką. Vėliau suberkite nedideliais griežinėliais pjaustytą cukiniją, įpilkite šiek tiek vandens ir uždengus dangčiu viską patroškinkite, kol daržovės tolygiai suminkštės. Išvirusius makaronus gerai nusausinkite ir suberkite į keptuvę šalia daržovių. Supilkite grietinėlę bei suberkite prieskonius. Viską išmaišykite ir palikite papildomoms porai minučių pasitroškinti. Prieš nešant lėkštes ant stalo nepamirškite makaronų apibarstyti parmezano sūriu.
„Receptai su makaronais yra žavingi dėl suteikiamos laisvės eksperimentuoti, tad šiuo atveju jie tampa itin palankūs norint išnaudoti turimas pavienes daržoves virtuvėje – ir nesvarbu, ar jos šviežios, ar šaldytos, o galbūt ir termiškai apdorotos. Bendrai kalbant apie maisto likučių panaudojimą, galima atrasti begales naujų potyrių – tiek kalbant apie turtingą skonių įvairovę, tiek save pagiriant dėl naujų įgūdžių, paskatinusių branginti jūsų laiką ir netgi taupyti biudžetą. Tačiau svarbiausia – nė neišėjus iš virtuvės galėsite prisidėti prie pasaulį puoselėjančių šio meto iniciatyvų“, – dalijasi pastebėjimais B. Baratinskaitė.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“
