Verslas

Vadovų atsakomybė dėl (ne)tinkamo sankcijų taikymo: ar draudimas gali suvaldyti finansines pasekmes?

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė ir vyresnioji teisininkė Indrė Pelėdaitė

Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje, tinkamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimas yra itin aktualus klausimas Lietuvoje veikiančių įmonių vadovams. Sankcionuotų asmenų sąrašų tikrinimas, sektorinių sankcijų taikymas ir išimčių vertinimas turėtų tapti kiekvienos įmonės kasdienybė, o tinkamas sankcijų įgyvendinimas yra visų vadovų pareiga, mat, už šiuos pažeidimus jiems gali grėsti atsakomybė. Tokiu atveju, vadovų civilinės atsakomybės draudimas gali suteikti finansinę apsaugą ginantis nuo galimos atsakomybės, kompensuoti paskirtą baudą ar net atlyginti žalą įmonei ar tretiesiems asmenims.

Privalu atsakyti į kelis esminius klausimus

Norint suprasti sankcijų poveikį įmonės veiklai, visų pirma reikėtų atsakyti į kelis esminius klausimus. Pirma, kas yra bendrovės klientai ir sutartiniai partneriai? Siekiant nustatyti galutinius naudos gavėjus ir įvertinti sankcijų taikymo rizikas, patariama pasirengti sutarties šalims skirtą klausimyno formą. Taip pat – įvertinti, ar egzistuoja veiksmingas klientus, kitas sutarčių šalis ir jų naudos gavėjus patikrinti skirtas mechanizmas, ar jis – automatizuotas.

Kitas klausimas – kokia pagrindinė bendrovės veikla? Vieni sektoriniai ribojimai gali būti taikomi prekyba užsiimančioms įmonėms, kiti – paslaugų teikėjams. Galiausiai, būtina atsižvelgti į bendrovės veiklos geografiją – ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąraše esančius subjektus, jų pačių ar jų naudai atliekamas pinigines operacijas bei sandorius.

Gresia ir baudžiamoji atsakomybė

Atsakius į šiuos klausimus ir siekiant užtikrinti, kad į sankcijų taikymą įmonės viduje nebūtų žiūrima pro pirštus, bendrovėms rekomenduojama turėti parengtą sankcijų atitikties politiką – aiškų mechanizmą dėl sankcijų rizikos vertinimo, tikrinimo ir reagavimo nustatančią vidinę procedūrą. Pavyzdžiui, jei sankcijų taikymas nustatomas vertinant esamus sandorius, jie turėtų būti nedelsiant nutraukiami ar stabdomi įsipareigojimai sankcijų galiojimo laikotarpiui. Naujos sutartys išvis neturėtų būti sudaromos. Vadovaujantis gerąja JAV Užsienio lėšų kontrolės biuro (OFAC) praktika, sankcijų atitikties politika turėtų remtis vadovybės įsitraukimu, rizikos vertinimu, darbuotojų mokymais, vidine kontrole (nuolatiniu auditu ir testavimu). Tad vertėtų paskirti už sankcijų įgyvendinimo organizavimą, sutarčių nutraukimą ar stabdymą ir reguliarų sankcionuotų subjektų sąrašo tikrinimą atsakingus darbuotojus. Rekomenduojama pasitelkti ir išorės specialistus.

Nepaisant aiškių rekomendacijų ir taikomų praktikų, teisininkai pastebi, kad ne visi verslininkai supranta būtinybę laikytis sankcijų režimo, už ką gresia atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nuo 200 iki 6000 eurų siekiančios baudos vadovui ar už sankcijų taikymą atsakingam asmeniui. Padarius žalos valstybės interesams gresia ir baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkių metų.

Nuo dalies problemų gelbėjasi draudimu

Pasitaiko ir tokių atvejų, kad net efektyvios bendrovės sankcijų atitikties politikos turėjimas nepanaikina galimos vadovo atsakomybės dėl netinkamo sankcijų įgyvendinimo. Tad vis dažniau pažvelgiama į Vadovų civilinės atsakomybės draudimą (D&O, angl. Directors and officers). Toks draudimas gresiant ar kilus atsakomybei gali būti svarbi įmonės vadovų, atsakingų už sankcijų įgyvendinimo sprendimų priėmimą, finansinė apsaugos priemonė. Taip pat, šį draudimą kaip rizikos valdymo priemonę nuo neteisėtų vadovų sprendimų gali naudoti pati įmonė ir jos akcininkai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimo išmoka negalėtų būti mokama jei įmonei, apdraustajam vadovui ar žalos reikalaujančiam trečiajam asmeniui būtų taikomos sankcijos.

Vadovų civilinės atsakomybės draudimo pirminis tikslas yra vadovaujančių asmenų gynybos išlaidų atlyginimas, kai reikia gintis nuo pretenzijų ar ieškinių, pareikštų įmonės, akcininkų, kreditorių ar kitų trečiųjų asmenų, kuriais reikalaujama atlyginti žalą dėl neteisingo sankcijų taikymo. Taip pat, gali būti atlyginamos išlaidos gynybai, kai valstybės institucijos pradeda tyrimą, baudos skyrimo procedūrą ar reikalauja kitokio vadovo dalyvavimo (pavyzdžiui, kviečia į apklausą, prašo pateikti dokumentus, paaiškinimus ar pan.). Šis draudimas neretai tampa vienintele finansine pagalba vadovui, įrodinėjančiam, kad jam atsakomybė nekyla, nepriklausomai nuo to, ar pateikti ieškiniai, inicijuoti tyrimai buvo pagrįsti ar ne. Draudžiamojo įvykio atveju draudikas kompensuoja teisines išlaidas nelaukdamas bylos ar tyrimo pabaigos.

Kas nutinka pripažinus vadovo atsakomybę? Tokiais atvejais draudimo sutartis veikia kaip žalos kompensavimo įrankis – draudžiamojo įvykio atveju draudikas už vadovą gali kompensuoti teismo patvirtintą nuostolių atlyginimą, baudas (išskyrus paskirtas baudžiamąja tvarka), iš vadovo priteistas kitų šalių bylinėjimosi išlaidas ir panašiai. Draudikas gali kompensuoti net viešųjų ryšių specialistų paslaugas, suteiktas siekiant atkurti gerą vadovo reputaciją, kuriai galėjo pakenkti teismo procesai ar tyrimai.

Reikia laikytis tam tikrų taisyklių

Nors D&O draudimo nauda – neabejotina, tačiau svarbu žinoti ir kelis niuansus, dėl kurių draudimo apsauga gali būti netaikoma. Visų pirma, nekompensuojami tyčiniai vadovo veiksmai, sukčiavimas, asmeninės finansinės naudos, į kurią apdraustasis neturėjo teisės, siekimas, baudžiamąja tvarka paskirtos baudos ir panašiai.

Taip pat dar prieš sudarant draudimo sutartį reikia suprasti, kad draudimo apsaugos apimtys yra nevienodos. Pavyzdžiui, skirtingi draudikai gali riboti teikiamą apsaugą administracinėms nuobaudoms ar civilinėms baudoms. Tad rekomenduojame įmonėms peržiūrėti turimas D&O draudimo sutartis arba atidžiai įsivertinti savo poreikius ieškant naujo draudimo, pavyzdžiui, draudiko ir jo produkto nereikėtų rinktis pagal įmokos dydį. Įsigyjant naują draudimo apsaugą taip pat privalu draudikui atskleisti išsamią ir teisingą jo prašomą, apklausos būdu iš visų įmonės vadovų surinktą informaciją bei konsultuotis su įmonę aptarnaujančiu profesionaliu draudimo brokeriu bei įmonės teisininkais.

Jau sudarius sutartį labai svarbu vykdyti joje ir įstatymuose numatytas draudėjo ir apdraustųjų asmenų pareigas. Draudikas privalo būti nedelsiant informuotas ir apie naujus įvykius (pretenzijas, ieškinius, paklausimus, tyrimus), ir apie tokio įvykio tikimybę ateityje signalizuojančias aplinkybes (garsinimus pateikti pretenziją žodžiu ar raštu). Galiausiai, įvykus draudžiamajam įvykiui apdraustasis vadovas turi glaudžiai bendradarbiauti su draudiku – teikti prašomą informaciją apie įvykį, dokumentus, susiderinti gynybos strategiją, advokatų pasirinkimą ir tokių išlaidų biudžetą. Svarbu įsisąmoninti, kad draudimo apsaugos turėjimas nereiškia, kad vadovas turi atsiriboti nuo jo atžvilgiu inicijuoto tyrimo ar bylos. Priešingai – draudiko teikiama gynybos išlaidų kompensacija kaip tik įgalina vadovą tinkamai gintis ir apsiginti.

Pranešimą paskelbė: Matas Ramonas, UAB „INK agency“

Parašykite komentarą