Ūkio ministerija siūlo atsisakyti perteklinių reikalavimų išorinei reklamai įrengti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras. Pasiūlymai dėl išorinės reklamos išdėstyti Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte ir šią savaitę pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms. Ūkio ministerijos duomenimis, priėmus siūlomus pakeitimus administracinė našta turėtų sumažėti apie 350 tūkst. eurų.
„Reklamos įstatymo pakeitimo projekto ypač laukia verslininkai, nes jis leis panaikinti nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvins leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo sąlygas. Jis taip pat sudarys galimybę palankesnėmis sąlygomis plėtoti reklaminę veiklą, nustatys atvejus, kai leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas“, – sako ūkio viceministras Ramūnas Burokas.
Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šis draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones. Tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų.
Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas.
Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pvz., degalinėse, geležinkelio stotyse. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui ir pašalinti verslo sąlygų skirtumus. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.
Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai išorinė reklama pateikiama ant pastato langų ar durų, taip pat patalpose, bet ji yra matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0,3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas.
Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.
Vienas iš pasiūlymų – verslininkų palankiai vertinamas ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas ar logotipas. Leidimas įrengti iškabą ar išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 metų laikotarpiui (anksčiau buvo nustatytas 5 metų terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.
Siekiant sumažinti verslo patiriamas išlaidas išorinės reklamos įrengimo projektui parengti ir pagreitinti leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą, savivaldybės įpareigojamos parengti ir patvirtinti tipinius išorinės reklamos įrengimo projektus ir jų įrengimo reikalavimus.
Be to, siūloma atsisakyti reikalavimo maisto papildų reklamoje pateikti žodžius „maisto papildas“, energinių gėrimų reklamoje – „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“, genetiškai modifikuoto maisto reklamoje – „maistas yra genetiškai modifikuotas“, kai reklamoje pateikiami tik maisto gamintojų pavadinimai ar jų prekių ženklai (t. y. ant reklaminių kepuraičių, pieštukų, marškinėlių ir pan.).
Pranešimą paskelbė: Saulius Šimkevičius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
