Ūkio ministerija, administruojanti daugiausiai tarp institucijų 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – net 5,7 mlrd. litų, – pasirašė sutarčių už didžiausią lėšų sumą, tuo užtikrindama beveik 3,87 mlrd. Lt injekciją į Lietuvos ekonomiką. Šiandien sutarčių suma siekia beveik 70 proc. visos Ūkio ministerijos administruojamos 2007–2013 m. paramos sumos. Ūkio ministerija pirmauja ir pagal projektų vykdytojams išmokėtas lėšas – jiems per šį laikotarpį jau atiteko 1,7 mlrd. Lt. Šiemet Ūkio ministerija projektų vykdytojams išmokėjo daugiausia lėšų tarp visų ES paramą administruojančių institucijų – 479 mln. Lt, o sutarčių sudaryta daugiau kaip už 1 mlrd. Lt. Planuojama, kad išmokėta suma metų pabaigoje turėtų siekti iki 1 milijardo litų. „Oponentų teiginiai, neva ES parama nepasiekia verslo, yra nepagrįsti – tiek Ūkio ministerijos paramos sutarčių suma, tiek verslo atstovams išmokėta suma tarp paramą skirstančių institucijų yra didžiausios”, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, rodikliai galėtų būti dar geresni, ir tam reikia didinti paramą gaunančių įmonių kompetenciją vykdyti projektus: užtikrinti tinkamą jų administravimą, taip pat garantuoti, kad bus pasiekti skiriant paramą reikalaujami rodikliai. Ministro teigimu, paramos panaudojimo tempams įtakos turėjo ir pernykštė ekonominė krizė: dalis įmonių pristabdė investicijas ir projektus, todėl delsia priimti arba atsisakyti skirtos ES paramos. Tačiau D. Kreivys pabrėžia, kad ES struktūrinės paramos administravime Ūkio ministerija tarp institucijų pirmauja pagal daugumąrodiklių. „Lėšų panaudojimas auga ir, jei išlaikysime tokį tempą, visą 2007–2013 m. paramą būsime paskirstę anksčiau numatyto laiko”, – sako jis. Beveik visos paramos sutartys ir išmokėjimai yra atlikti per 2009–2010 metus. Per šį laikotarpį paskirstyta 67,18 proc.paramos sumos, o 2007–2008 m. pagal Ūkio ministerijos administruojamas priemones buvo paskirstyta tik 5,55 proc. numatyto finansavimo. Ūkio ministerijos skirstomą paramą administruojančios Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) duomenimis, sparčiausiai įgyvendinamos viešosios paskirties pastatų renovavimo priemonės ir statybų sektorius gali pasinaudoti beveik 1 mlrd. Lt finansine injekcija. Įmonės aktyviausiai dalyvavo priemonių „Lyderis LT”, „Naujos galimybės”, „E. verslas” konkursuose. Mažiau kokybiškų paraiškų sulaukia inovacijų plėtros ir diegimo priemonės, nes mokslo ir verslo bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje dar nėra pakankamas.
