Įvairenybės

Ūkininko pergalė teisme prieš „Agrokoncerno grūdus“ svarbi ir kitiems žemdirbiams

Dėl stichinės sausros 2018 metais Lietuvoje nemažai ūkininkų patyrė nuostolių, kai kuriose vietovėse žuvo net iki 60 -70 proc. pasėlių. Žemdirbiams kilo didelių problemų pristatyti išankstinėse sutartyse numatytą derliaus kiekį. Deja, daugeliui ūkininkų nepavyko susitarti su supirkimo įmonėmis, kad pakeistų sutartis bei neskaičiuotų baudų, tad už netesėtus pažadus teko mokėti dešimtis tūkstančių eurų siekiančias baudas.

Tuo tarpu Rokiškio rajone ūkininkaujančių tėvo ir sūnaus Žydrūno bei Justino Markevičių ginčas su bendrove „Agrokoncerno grūdai“ jau keli metai vyksta teismuose. Įmonė iš ūkininkų reikalavo atlyginti tūkstantinius nuostolius, kurių bendrovė patyrė žemdirbiams neįvykdžius pirkimo sutartyse numatytų įsipareigojimų. Tačiau ūkininkai tikina, kad apie 200 tonų pašarinių pupų jie negalėjo pristatyti dėl stichinės sausros, sunaikinusios derlių.

„ Dėl sausros buvo žuvę daugiau kaip 60-70 proc. pašarinių pupų derliaus, ką turėjome, viską „Agrokoncerno grūdams“ atidavėme. Rokiškio rajone 2018 metais buvo stichinė sausra, mes pateikėme Panevėžio prekybos ir amatų rūmų išduotą pažymą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Prašėm įmonės tartis dėl atidėjimo, sakėme, kad kitais metais atvešime tą trūkstamą grūdų kiekį, bet jie nėjo į kalbas dėl kompromiso, o tik norėjo mus, ūkininkus „nugręžti“. Jie kaip baudą paėmę mūsų grūdus laiko, nesumoka, negalime tų lėšų panaudoti“,– piktinosi ūkininkas Ž. Markevičius.

Kauno apylinkės teisme, į kurį pirmiausia kreipėsi dėl pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo, nes neišgalėjo įvykdyti įsipareigojimų, ūkininkai pralaimėjo. Teismas konstatavo, kad sutartimi įsipareigoję parduoti didelę dalį užauginto derliaus jie prisiėmė per didelę riziką. „Agrokoncerno grūdams“ ir iš Ž. Markevičiaus buvo priteista beveik 9, o i š J. Markevičiaus – 7 tūkst. eurų. Be to, iš abiejų ūkininkų teismas buvo priteisęs atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas – viso apie 20 tūkst. eurų.

Tačiau ūkininkai ir jų interesus ginanti Grūdų augintojų asociacija, teigdami, kad žemdirbiai negali 100 proc. prisiimti visos atsakomybės už gamtos stichijos padarytus nuostolius ir įvykdyti sutarties, apskundė tokį sprendimą Kauno apygardos teismui. Šis nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes dėl force majeure egzistavimo ir grąžino bylą nagrinėti iš esmės. Po ilgai trukusio proceso, šių metų gegužę Kauno apylinkės teismas priėmė jau ūkininkams palankų sprendimą, kurį „Agrokoncerno grūdai“ apskundė aukštesnės instancijos teismui. Tačiau Kauno apygardos teismas skundą atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo nutartį.

 „Teismas pasisakė, kad koncernas taikyti baudų neturėjo ir priteisė išmokėti pinigus už pristatytus grūdus, nes šiuo atveju ūkininkas nekaltas, kad nepristatė numatyto pupų kiekio. Derlius neužaugo dėl force majeure, o tai, kas užaugo, ūkininkas sąžiningai pristatė“,– aiškino advokatų  biuro „Triniti Jurex“ advokatas Vytautas Kalmatavičius

Pasak ūkininkams atstovavusio advokato, taip pat pagal įsigaliojusią Kauno apygardos teismo nutartį, „Agrokoncerno grūdams“ priteista apmokėti beveik visas bylinėjimosi išlaidas.  

„Svarbiausia, mes norėjome teisybės ir ją pasiekėme. Apsitarėme su Grūdų augintojų asociacija, – reikia vardan visų ūkininkų bylinėtis. Dabar pamatėme, jog tai duoda rezultatus. Ir kitiems ūkininkams noriu pasakyti, kad verta pakovoti už save“,– sakė Ž. Markevičius.

 „Manau, kad ši byla svarbi daugeliui ūkininkų, duoda pagrindą kalbėtis su supirkėjais dėl sutarčių, dėl galimo jų pakeitimo. Visgi žemdirbiams nevertėtų išankstinėse sutartyse įsipareigoti parduoti didelę derliaus dalį, sakyčiau, – ne daugiau 60-70 proc.“,– svarstė advokatas.

Pasak Grūdų augintojų asociacijos administracijos, su savo nariais, kurie nepabijojo eiti teisiniu keliu, asociacija siekia įrodyti, kad force majeure aplinkybė Lietuvos žemės ūkyje galioja, ir kad visos šalys, sudariusios kontraktą privalo prisiimti atsakomybę už jo vykdymą.

Grūdų augintojų asociacija analizavo keliolika pirkimo sutarčių, kurios liko neįvykdytos dėl gamtos stichijos arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Tačiau paaiškėjo, kad daug kur ūkininkai apie force majeure aplinkybes nebuvo informavę supirkėjų raštu, tik apie tai kalbėję telefonu. Todėl įrodyti, kad ūkininkas negavo derliaus dėl nenugalimos jėgos būtų sudėtinga. O Rokiškio rajono ūkininko Ž. Markevičiaus atveju visa tai buvo fiksuota raštu. Tad pergalė teisme prieš „Agrokoncerno grūdų“ įmonę drąsina ir kitus ūkininkus ginti savo interesus teisiniu keliu.

Pranešimą paskelbė: Ieva Bastienė, Lietuvos grūdų augintojų asociacija

Parašykite komentarą