Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia 30 proc. respondentų, rodo „Luminor“ užsakymu atliktos „Norstat“ apklausos duomenys. Kūrybiniams užsiėmimams daugiausia išleidžia 11 proc., restoranams ir maistui gaminti – 8 proc., renginiams ir kultūrai – 7 proc. apklaustųjų. Vis dėlto beveik penktadalis (17 proc.) Lietuvos gyventojų sako neturintys laisvalaikio veiklos, kuriai reguliariai išleistų pinigų.
„Tai nebūtinai reiškia, kad žmonės neturi laisvalaikio ar pomėgių. Dalis veiklų iš tiesų gali būti nemokamos arba kainuoti labai mažai. Tačiau tokie duomenys gali rodyti ir finansinį atsargumą, mažesnes pajamas ar įprotį pirmiausia pinigus skirti būtinosioms išlaidoms, o malonumus atidėti vėlesniam laikui“, – sako A. Mincienė.
Pomėgiai neturėtų tapti kaltės šaltiniu
Pasak ekspertės, atsargus požiūris į pinigus yra vertingas, ypač siekiant išlaikyti finansinį stabilumą. Vis dėlto per daug save ribojant ilgainiui gali nukentėti gyvenimo kokybė.
„Finansinis saugumas prasideda nuo aiškaus biudžeto ir gebėjimo gyventi pagal galimybes. Tačiau biudžete turėtų atsirasti vietos ne tik sąskaitoms, maistui ar taupymui, bet ir veikloms, kurios suteikia džiaugsmo. Todėl pomėgių nereikėtų vertinti kaip neatsakingo išlaidavimo, jei jiems tam tikrą sumą paskiriate iš anksto“, – teigia „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė.
Ji pataria į laisvalaikį žiūrėti kaip į vieną iš biudžeto dalių – nebūtinai didelę, bet aiškiai apibrėžtą. Suplanuota suma gali padėti leisti pinigus be kaltės jausmo ir kartu neperžengti savo finansinių ribų.
„Pavyzdžiui, jei žinote, kad per mėnesį laisvalaikiui galite skirti 20, 50 ar 100 eurų, pasirinkti bus lengviau. Tereikės įsivertinti, kas jums suteikia daugiausia vertės – koncertas, sporto užsiėmimas, knyga, rankdarbių priemonės ar vakarienė su artimaisiais“, – sako A. Mincienė.
Svarbu ne tai, kiek išleidžiame
Ekspertė pabrėžia, kad gera savijauta nebūtinai priklauso nuo išleistos sumos. Kai kuriems žmonėms prasmingiausios veiklos gali kainuoti nedaug arba visai nieko, todėl svarbu atskirti sąmoningą pasirinkimą nuo situacijos, kai sau neleidžiama nieko vien dėl kaltės ar baimės leisti pinigus.
„Pasilepinti galima ir neišleidžiant pinigų. Pasivaikščiojimas gryname ore, kokybiškas poilsis, ilgai atidėliota knyga, laikas su artimaisiais ar nemokami bendruomenės renginiai taip pat gali suteikti daug vertės. Laisvalaikis nėra tik pirkiniai – kartais nemokamas laikas sau gali būti vertingesnis nei spontaniškas pirkinys“, – pažymi A. Mincienė.
Kaip rasti pusiausvyrą?
Norint suderinti taupymą ir gyvenimo kokybę, A. Mincienė rekomenduoja pradėti nuo paprastos biudžeto peržiūros: įvertinti būtinas išlaidas, taupymo tikslus ir tai, kiek galite skirti nebūtinosioms veikloms.
„Jei šiuo metu pomėgiams neskiriate pinigų, paklauskite savęs, kodėl. Ar tai sąmoningas pasirinkimas, nes turite pakankamai nemokamų veiklų? Ar galbūt jaučiate kaltę leisdami pinigus sau? O gal tiesiog biudžete nėra aiškiai numatytos vietos laisvalaikiui? Atsakymai į šiuos klausimus padeda suprasti, ar dabartinis finansų paskirstymas tikrai atitinka jūsų poreikius“, – sako ekspertė.
Ji priduria, kad išlaidos pomėgiams neturėtų trukdyti kaupti finansinės pagalvės ar vykdyti turimų įsipareigojimų. Tačiau suplanuotos, pagal galimybes pasirinktos veiklos gali tapti svarbia emocinės gerovės dalimi.
„Gera finansinė savijauta nėra vien taupymas. Tai gebėjimas pasirūpinti būtinais poreikiais, ruoštis ateičiai ir kartu leisti sau gyventi šiandien. Kai pinigus paskirstote sąmoningai, laisvalaikis tampa ne finansine našta, o subalansuoto gyvenimo dalimi“, – apibendrina A. Mincienė.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 metų balandžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.
