Nekilnojamas Turtas

Tyrimas: ieškantys būsto įtraukė naują kriterijų – draugiškumą aplinkai

Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.

„YIT Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė didmiesčių gyventojų nuostatas tvarumo tema. 25-65 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų buvo paprašyta išskirti jiems aktualiausius tvarumo aspektus bei jų reikšmę svarstant ar ketinant įsigyti būstą.

„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas džiaugiasi lietuvių noru gyventi tvariau ir sako, jog prie gamtos išsaugojimo turime prisidėti visi, o taip pat ir statybų sektorius: „Tvarumo svarba tampa vis aktualesnė lietuviams, kas yra tikrai gerai. Vystytojams tai – papildoma atsakomybė, nes dabar planuojamuose  ir statomuose projektuose augs mūsų vaikai. Turime galvoti apie tai, kokiuose miestuose gyvens ateities kartos ir juos kurti šiandien“.

Rinkdamiesi būstą tyrimo dalyviai teigė linkę pasvarstyti apie statybos daromą poveikį aplinkai. Daugiau negu pusei atsakiusiųjų klimato kaitos ir verslų daromas poveikis aplinkai yra svarbus arba labai svarbus. Moterys šį poveikį vertina rimčiau: net 62 proc. moterų tai yra svarbu arba labai svarbu. Taip pat atsakė 47 proc. vyrų. Tik 4 proc. moterų teigia, jog aplinkai daromas poveikis yra  mažiau aktualus arba visai apie tai negalvoja, kai vyrų tarpe šis skaičius – 12 proc.

Paklausti, ką laiko tvariu miestu, lietuviai atsakė, kad jiems svarbiausia – žaluma, infrastruktūra, rūšiavimas ir atsinaujinanti energija. Svarbiausia renkantis būstą lietuviams daugiau žalių erdvių (virš 70 proc.), pėsčiųjų ir dviračių takai (apie 65 proc.), galimybės rūšiuoti bei utilizuoti šiukšles (virš 60 proc.), patogus susisiekimas viešuoju transportu (60 proc.) bei atsinaujinančių išteklių ir žaliosios energijos naudojimas (beveik 60 proc.). Jaunesnės auditorijos grupėje auga namuose įrengtų paspirtukų saugyklų svarba.

Moterys tvarumą vertina labiau

46 proc. visų respondentų nurodė, kad jiems neigiamo poveikio aplinkai mažinimas statant namus yra svarbus, 17 proc. – kad labai svarbus. Žala aplinkai moterims kelia didesnį susirūpinimą –  net 72 proc. jų šį aspektą įvertino kaip svarbų arba labai svarbų. Vyrų, atsakiusių taip pat – kur kas mažiau –  53 proc. –  be to, didesnė jų dalis šiuo klausimu abejingesni –  trečdaliui jų poveikis aplinkai apskritai nėra nei svarbus, nei nesvarbus.

Nors vyrai ir abejingesni, tačiau didžiajai daugumai lietuvių bendrai neigiamo poveikio aplinkai mažinimas yra svarbu. Tvarus miestas – tai visų pirma miestas su žaliosiomis zonomis bei išvystyta infrastruktūra, kur rūšiuojamos šiukšlės ir naudojama atsinaujinanti energija.

Taip pat tvarumas lietuviams reiškia naudojimąsi viešuoju transportu, tad būsto pirkėjai atsižvelgia į aplink esančią viešojo transporto infrastruktūrą. Tam pirmenybę teikė apie 43 proc. moterų bei 26 proc. vyrų. Svarstantys pirkti būstą respondentai labiausiai vertina žaliąsias erdves (71 proc.), triukšmą mažinančias priemones (62 proc.) bei statybose naudojamų medžiagų kokybę ir patvarumą (57 proc.).

Vilniečiai labiau vertina kiemus be automobilių (požemines stovėjimo aikšteles) ir mažą gyvenamųjų pastatų aukštingumą. Apklausos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos jaunimas deklaruoja labiau besirūpinantis tvarumu nei vyresni žmonės, 25-34 amžiaus grupės respondentai atsakė mažiau dėmesio kreipiantys į eksploatacijos metu sunaudojamą energijos kiekį.

Stipriai atsiliekame nuo suomių

Panašus tyrimas buvo atliktas ir Suomijoje, garsėjančioje dideliu dėmesiu tvarumui bei klimato kaitai. Šioje šalyje vyrai taip pat abejingesni šiais klausimais, bet akivaizdu, jog lietuviai dar tik pratinasi prie tvaresnio gyvenimo bei aplinkos.

Dėl klimato kaitos susirūpinę apie 72 proc. suomių, pernai šis skaičius siekė 66 proc., tad dėmesys gana ženkliai padidėjo. Dėl šio klausimo labai jaudinasi 23 proc. suomių, o vidutiniškai – 33 proc. Suomijos apklausoje dalyvavę vyrai atsakinėjo labai panašiai, kaip ir lietuviai. 38 proc. iš jų yra šiek tiek susirūpinę arba visiškai nesijaudina dėl klimato kaitos. Taip pat atsakė 21 proc. moterų.

Šie skaičiai rodo, kad kasmet klimato kaita domisi  vis daugiau žmonių, o vystomų nekilnojamojo turto projektų tvarumas atsiduria tarp pagrindinių naujakurių kriterijų renkantis naujus namus.

Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“

Parašykite komentarą