Lietuva yra tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose įmonių, investuojančių į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, dalis yra mažiausia. Gerokai atsiliekame nuo bendrų ES tendencijų, kai be finansinės tokių priemonių naudos vis labiau akcentuojamas siekis prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Be to, situaciją ne į gerąją pusę visoje Europoje keičia ir pandemijos įtaka.
Situaciją energetinio efektyvumo rinkoje nupiešė neseniai paskelbta Europos investicijų banko (EIB) analizė bei bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) užsakymu apklausti Lietuvos rinkos dalyviai.
ESO inicijuoto kokybinio tyrimo, kurį rugsėjo–spalio mėn. atliko Energetinių tyrimų institutas, metu apklausti energijos vartojimo monitoringo ir efektyvinimo priemonių, pastatų energetinio efektyvumo, apšvietimo ir transporto sektoriaus efektyvumo sprendimus ir priemones siūlančių bendrovių atstovai. Jie konstatavo, kad pagrindiniai trukdžiai optimaliai išnaudoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendimus – nepakankamos verslo atstovų žinios, per menkas jų įtraukimas į Lietuvai tarptautiniais susitarimais numatytų klimato kaitos mažinimo tikslų siekimą, taip pat ir atsainus viešojo sektoriaus požiūris.
„Didelė dalis verslo organizacijų energetinio efektyvumo priemones diegiasi tik pasikeitus standartų reikalavimams, patobulėjus procesų valdymo ir priežiūros instrumentams arba spaudžiamos jas valdančių užsienio įmonių. Būtent šių, dažniausiai – Skandinavijos šalių – įmonių perkeliami standartai aiškiausiai parodo, kiek mes dar atsiliekame suprasdami energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendimų naudą ir svarbą bei taikydami juos skirtingose srityse – nuo paprasto apšvietimo iki informacinių technologijų sistemų“, – sako ESO energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.
A. Vaitulevičė pažymi, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra viena iš priemonių, kurios įvardijamos kalbant apie ekonomikos skatinimą, vis dėlto neretai tai vis dar matoma kaip sritis, į kurią investicijų galima atsisakyti pirmiausia. Štai Tarptautinė energetikos agentūra Energetinio efektyvumo 2020 m. ataskaitoje prognozuoja, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumą dėl COVID-19 sukeltos situacijos 2020 m. sumažės 9 proc.
Siūlydami išeitis, kaip skatinti investicijas į energetinį efektyvumą, ESO atlikto tyrimo dalyviai akcentavo, kad energetinio efektyvumo sprendimų nauda ir būtinybe visų pirma būtina įtikinti Lietuvos įmonių akcininkus ir vadovus – tik jie gali įtraukti šiuos tikslus į strategijos, plėtros, investicijų planus.
Kokybinio tyrimo dalyvių nuomone, geriausi priemonių pasirinkimo advokatai yra praktikoje įgyvendintų sprendimų skaičiai ir kitų verslo bendrovių rekomendacijos – nedidelėje šalyje žinia apie gerus pavyzdžius pasklinda itin greitai.
„Ryškesnių lyderystės apraiškų šiame fone kol kas nepateikia ir viešasis sektorius, kuris labai formaliai žiūri į energetinį efektyvumą. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose vis dar labai retai keliami reikalavimai susiję su efektyvumu, labiau laikomasi formalių minimalių nuostatų, kurios yra „nuleidžiamos iš viršaus“, – sako tyrimo autorius, Energetinių tyrimų instituto vadovas profesorius Tomas Janeliūnas.
Anot jo, pagrindine priežastimi savo iniciatyva ieškoti ir priimti energetinio efektyvumo sprendimus ar priemones Lietuvoje tebėra finansai, taip pat stebimas dalies verslo dėmesys energetiniam efektyvumui ir investiciniais sumetimais.
„Anot vieno iš tyrimo dalyvių, Lietuvoje žiūrima ne tiek į aplinkosaugos spaudimą, o į tai, ar vartojimo sąskaitos nekelia diskomforto“, – atskleidžia T. Janeliūnas.
Pranešime cituojama EIB analizė „Going Green – Who invests in energy efficiency, and why it matters“ pasiekiama per šią nuorodą.
Pranešimą paskelbė: Tadas Markevičius, Ignitis grupė, UAB
