Šiandieninė situacija švietimo srityje kelia daug skirtingų pamąstymų ir įvairių klausimų, į kuriuos nėra lengva rasti atsakymus. Nemažiau diskusijų kelia ir nuotolinio ugdymo kokybė bei sklandus jo organizavimo procesas. Pasibaigus pirmam mokslo metų pusmečiui, kurio didžiąją dalį mokyklos vykdė nuotolinį mokymą, galima įvertinti patirtį organizuojant nuotolinį mokymą karantino metu. Apie tai, kokios yra realios nuotolinio mokymo patirtys skirtingose bendrojo ugdymo mokyklose, savo tyrime atskleidė Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo mokslininkai: doc. dr. Asta Railienė, doc. dr. Romas Prakapas ir prof. dr. Odeta Merfeldaitė.
Bendrojo ugdymo mokyklų patirtys, organizuojant nuotolinį mokymą karantino metu
Siekdami įvertinti bendrojo ugdymo mokyklų patirtis, organizuojant nuotolinį mokymą karantino metu, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų pavaduotojos ugdymui. Buvo diskutuojama apie nuotolinio mokymo organizavimo problemas ir vertingąsias patirtis ateities ugdymo organizavimui. Nepaisant visų kilusių iššūkių, susijusių su interneto trikdžiais, IT kompetencijų stokos bei techninės priežiūros poreikio, teigiamas krizės aspektas yra – efektyvi nuotolinio mokymo plėtra. Paaiškėjo, kad jai būtinos sąlygos yra: kompiuterinė įranga, kokybiškas interneto ryšys ir kompiuterinių technologijų valdymo įgūdžiai. Šių sąlygų įgyvendinimui kyla nemažai iššūkių – sklandžiam nuotolinio mokymo organizavimui trūksta IT sprendimų, tinkamų mokykloms. Taip pat pastebėta, kad stokojama techninės įrangos ir ne visada užtikrinamas kokybiškas interneto ryšys. Dėl to nacionalinio ir regioninio lygmens institucijų lygiu, reiktų aktyviai ieškoti finansinės, techninės ir juridinės pagalbos, pasitelkiant ir socialinės partnerystes. Tai leistų visiems ugdymo proceso dalyviams tinkamai pasirengti nuotoliniam mokymui(si) bei mažinti nelygybę tarp besimokančiųjų.
Nuotolinio mokymosi pranašumai
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nuotolinis mokymas, nepaisant visų kilusių iššūkių, turi ir nemažai pranašumų. Pradedant nuo to, kad mokytojai įgijo unikalių žinių, įgūdžių ir gebėjimų kurti, atsižvelgiant į realias turimas galimybes, ugdymo turinį, leidžiantį organizuoti nuotolinį mokymą (pavyzdžiui, konvertuojant turimus resursus į skaitmeninį formatą bei kūrybiškai organizuojant savarankišką darbą), ir baigiant pakitusiu mokytojo vaidmeniu – fasilitatoriumi (palengvintoju). Labai svarbiais tapo tarpasmeniniai ryšiai, kurie ne tik turi daug įtakos sėkmingam mokinių mokymuisi, bet ir elgesiui bei socialinei integracijai. Tad nuotolinis mokymasis suteikia galimybę lanksčiai naudotis įvairiais mokymosi ištekliais, tačiau tam galioja viena pagrindinių sąlygų, kuomet besimokantieji prisiima atsakomybę už savo mokymąsi. Taip pat veiksmingas nuotolinis mokymas neįsivaizduojamas be kvalifikuoto akademinio personalo, turinčio išskirtinių planavimo ir pasirengimo, laiko valdymo bei gebėjimų įtraukti įgūdžių ir sugebėjimų. Šios sąlygos leidžia švietimui taikyti ankstesnes mokymo ir mokymosi formas, o ugdymo procesai peržengia tradicinio realizavimo ribas ir juda skaitmenizacijos link.
Pasak MRU mokslininkų, tinkamas mokytojų pasirengimas yra vienas iš pagrindinių mokymosi ekosistemos komponentų, kurie daro įtaką nuotolinio mokymo(si) tvarumui. Nuotolinis mokymas(is) gali būti mokytojų veiklos katalizatoriumi, skatinančiu eksperimentuoti, kurti, tyrinėti ir permąstyti savo pačių mokymo praktiką, išryškinti atskirą mokytojų lyderystę. Vis dėlto, tam būtinas mokyklų vadovų palaikymas ir parama pokyčių laikotarpiu, siekiant sumažinti mokytojų įtampą, nerimą ir taip padėti jiems įveikti iškilusius iššūkius.
Pranešimą paskelbė: Vaidotas Norkus, Mykolo Romerio universitetas
