Verslas

Tyrimas atskleidė maisto švaistymo problemą – lietuviai produktus išmeta, nes jų tiesiog nebenori

Lietuvos gyventojai per mėnesį dažniausiai išmeta iki 1 kilogramo maisto, tačiau net 2 iš 10 žmonių atsikrato vartojimui dar puikiai tinkančių produktų, rodo „Hellmann‘s“ iniciatyva atliktas tyrimas. Šie respondentai teigia, kad seniau įsigyto maisto valgyti nemėgsta, o kartais supranta, kad tų produktų tiesiog nebenori. Ekspertų teigimu, toks požiūris ženkliai prisideda prie maisto švaistymo problemos šalyje. Gyventojai sako, kad ją spręsti padėtų kruopštesnis pirkinių planavimas ir kūrybiškų receptų žinojimas. 

Maistą išmeta, nes jo nebenori

Absoliuti dauguma žmonių (87 proc.) Lietuvoje maistą išmeta, nes jis sugenda ir tampa nebevalgomas, rodo tyrimas. Kai kuriems tą daryti tenka ir todėl, kad baigiasi produktų galiojimo laikas (23 proc.). Vis tik net 2 iš 10 žmonių išmeta maistą, nes tiesiog nemėgsta senų produktų ar nebenori įsigytų, nepaisant to, kad jie dar tinkami vartoti.

„Tyrimas atskleidė, kad šaldytuvuose sugedusio maisto dažniausiai atsiranda dėl blogų planavimo įgūdžių, laiko trūkumo, valios ir žinių stokos. Vis tik labiausiai neramina ta dalis žmonių, kuri išmeta ne sugedusį, bet vis dar tinkamą vartoti maistą. Net ir apsiskaičiavus parduotuvėje ir nusipirkus per daug produktų, nesugedusius produktus vis dar galima kūrybiškai panaudoti, tereikia žinoti kelis naudingus receptus ir principus. Tokiu būdu prekinę išvaizdą praradęs ar pabodęs maistas gali įgauti visiškai kitų skonių“, – sako Rita Ylakavičiūtė-Ostrauskienė, „Hellmann‘s“ prekės ženklą valdančios kompanijos „Unilever“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse. 

70 proc. Lietuvos gyventojų vis dar išmeta iki 1 kilogramo maisto per mėnesį, dar 28 proc. šis skaičius kartais išauga ir iki 5 kilogramų. Dažniausiai išmetame daržoves, nesuvalgytus vakarykščius ar kelių dienų maisto likučius, vaisius, pieno ir duonos produktus.

Išeitis – likučių panaudojimas

78 proc. respondentų sutinka, kad vartoti atsakingiau padėtų kruopštesnis pirkinių planavimas. Tas leistų parduotuvėje neprisipirkti tiek produktų, kiek būtų sudėtinga suvartoti. Vis tik 6 iš 10 gyventojų teigia, kad svarbi ir dažnesnė šaldytuve esančių produktų revizija – tokiu būdu galima panaudoti senesnius, bet dar nesugedusius produktus.

„Iš tiesų maisto likučių panaudojimas bene reikšmingiausiai prisideda prie neatsakingo maisto švaistymo. Tik neretai žmonės mano, kad likučiai yra kažkuo prastesnis maistas, nors iš tiesų tiesiog nežino, kaip juos galima kūrybiškai panaudoti“, – sako R. Ostrauskienė.

Tyrimas atskleidė, jog 30 proc. žmonių naudotų likučius pakartotinai, bet jiems stinga kūrybiškų receptų ar žinių, kaip tą daryti teisingai.

Pasitelkia majonezą

Anot ekspertės, džiugina faktas, kad net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų randa būdų pasigaminti naujus patiekalus iš nesuvartotų maisto likučių.

„Siekdami pagardinti senstelėjusius produktus ir jiems suteikti naujo skonio, lietuviai dažnai pasitelkia įvairius padažus ar majonezą. Pastarąjį net 73 proc. gyventojų savo mityboje vartoja bent kartą per mėnesį, o pusė gyventojų vertina kaip teigiamą ir naudingą maisto produktą“– sako R. Ostrauskienė.

Savo maisto likučius kūrybiškai išnaudoti išbandė ir žinomi žmonės – TV laidų vedėja Simona Albavičiūtė, nuomonės formuotoja Andžela Adamovič ir humoristas Mantas Bartuševičius.

Manto bandymą iš šaldytuve esančių maisto likučių pasigaminti gardų patiekalą galite pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=1IodSuVLz2Y

Reprezentatyvią internetinę Lietuvos gyventojų apklausą „Hellmann‘s“ užsakymu 2021 m. kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „RAIT“. Siekiant išsiaiškinti maisto švaistymo priežastis Lietuvoje ir įvertinti šios reiškinio mastus, apklausti 402 respondentai.

Apie „Hellmann‘s“:

Pasaulinei greitos apyvartos prekių įmonei „Unilever“ priklausantis prekės ženklas „Hellmann‘s“, tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2020 m. Baltijos šalyse išliko didžiausias žaidėjas majonezų rinkoje ir turėjo 22 proc. jos dalies, o Lietuvoje – 32 procentus. Nuo 2021 m. pagrindinė „Hellmann‘s“ strateginė kryptis – maisto švaistymo problemos mažinimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Pranešimą paskelbė: Paulius Udra, Integrity PR

Parašykite komentarą