Šiandien prasideda visą spalį truksiantis kvietimas tapti Europos klimato pakto ambasadoriais. Jis skirtas tiems, kurie savo profesinėje ar vietos bendruomenėje jau skatina tvaresnius sprendimus, inicijuoja pokyčius ar įtraukia į juos kitus. Ši veikla suteikia galimybę dalyvauti mokymuose ir renginiuose, keistis patirtimi su bendraminčiais bei naudotis priemonėmis, padedančiomis savo idėjas paversti konkrečiais veiksmais.
Europos klimato pakto ambasadoriai veikia įvairiose srityse – nuo mokslo, švietimo ir komunikacijos iki žiedinės ekonomikos bei vietos bendruomenių iniciatyvų. Juos vienija siekis klimato kaitos temą priartinti prie žmonių, dalytis žiniomis ir paskatinti tvaresnius pokyčius kasdienybėje.
Klimato tema neturi likti tik ekspertų rate
Klimato kaitos tyrinėtojas, komunikatorius ir Europos klimato pakto ambasadorius Silvestras Dikčius pabrėžia, kad tokio tinklo vertė – galimybė apie klimato kaitą kalbėti ne tik ekspertų rate ar su tais, kurie šia tema jau aktyviai domisi.
„Klimato kaita paliečia skirtingas gyvenimo sritis, todėl svarbu apie ją kalbėti ne vien ekspertų renginiuose. Kai šia tema kalbama darbovietėse, mokyklose ar vietos bendruomenėse, ji tampa artimesnė konkrečių žmonių patirčiai. Skirtingi balsai leidžia parodyti, kad klimato klausimai susiję su mūsų kasdieniais sprendimais“, – teigia jis.
S. Dikčius reguliariai rašo klimato kaitos ir tvarumo temomis, veda tinklalaidę, seminarus ir paskaitas. Pasak jo, ambasadorių tinklas leidžia išeiti už įprastos auditorijos ribų ir susipažinti su skirtingomis patirtimis.
„Veikdamas vienas gali pasiekti savo auditoriją, o tinklas leidžia pasiekti skirtingas bendruomenes ir dalintis patirtimi. Jis taip pat suteikia progą susitikti su žmonėmis, kurie klimato problemas mato iš kitų profesinių ar vietos perspektyvų“, – detalizuoja jis.
Tvarumas gali prasidėti nuo drabužių spintos
Apie klimato kaitą per kasdienius vartojimo pasirinkimus kalba ir Europos klimato pakto ambasadorė Karolina Barišauskienė – ne pelno siekiančios drabužių mainų ir dovanojimo platformos bei sąmoningų moterų bendruomenės „Giver Tag“ įkūrėja. Savo veikloje ji daugiausia dėmesio skiria atsakingam vartojimui, tekstilės pakartotiniam naudojimui ir žiedinei ekonomikai.
Pasak K. Barišauskienės, keisti vartojimo įpročius lengviau, kai tvarumas siejamas ne vien su atsakomybe ar ribojimais, bet ir su asmenine nauda.
„Klimato tema neturi būti paremta vien draudimais ar kaltės jausmu. Žmones galima sudominti parodant, kad atsakingas vartojimas turi labai konkrečią naudą mums patiems: galime sutaupyti pinigų, atrasti kokybiškesnių daiktų, išmokti vartoti mažiau“, – kalba ji.
Bendruomenės svarbą keičiant įpročius K. Barišauskienė pastebėjo ir kurdama „Giver Tag“, kur drabužių pakartotinis naudojimas tapo praktiška ir socialia patirtimi.
„Manau, kad bendruomenė yra viena svarbiausių pokyčio sąlygų. Žmogui daug lengviau keisti įpročius, kai jis mato, kad taip gyvena ne vienas. Tai labai gerai pajutau kurdama „Giver Tag“. Moterų mainytuvėse susirinkdavo dešimtys moterų, kiekviena atsinešdavo savo drabužių, o jie iškeliaudavo į kitų moterų spintas. Taigi tvarumas čia tapdavo ne paskaita, o gyva patirtimi – susitikimu, bendravimu, atradimu ir net pramoga“, – prisimena ambasadorė.
Pasak jos, keisti pasirinkimus skatina ne vien žinios apie aplinkosaugos problemas, bet ir matomas kitų žmonių pavyzdys, ypač kai tvaresnė alternatyva suteikia praktinės naudos.
„Man atrodo, kad būtent tokie pavyzdžiai veikia stipriausiai. Ne pasakymas „tu turi vartoti mažiau“, o parodymas: „žiūrėk, aš radau kitą būdą – ir man jis padeda ne tik tausoti gamtą, bet ir sutaupyti pinigų“, – pasakoja K. Barišauskienė.
Nebūtina būti „tobulai tvariam“
Ambasadorė pabrėžia, kad norint prisidėti prie tvaresnių pokyčių nebūtina iš karto keisti visų savo įpročių ar siekti nepriekaištingo gyvenimo būdo. Jos teigimu, svarbiau pradėti nuo realių, kasdienybėje pritaikomų pasirinkimų.
„Nepradėkite nuo minties, kad turite tapti tobulu tvarumo žmogumi. Aš pati nesu už kraštutinumus. Man artimesnis principas – vienas žingsnis po kito. Kartais galime nusipirkti ir naują, ne tik dėvėtą drabužį, kartais iškeisti jį su kita moterimi, kartais atrasti vintažinį papuošalą, kartais tiesiog ilgiau naudoti tai, ką jau turime. Svarbiausia – pradėti pastebėti savo pasirinkimus“, – sako K. Barišauskienė.
Jos požiūriu, ambasadoriaus vaidmuo nėra rodyti nepriekaištingą pavyzdį – kur kas svarbiau dalintis savo patirtimi ir parodyti, kokie tvaresni sprendimai gali veikti realiame gyvenime.
Prašymus tapti Europos klimato pakto ambasadoriumi galima teikti iki spalio 31 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimą, kandidatavimo sąlygas ir paraiškos pateikimą galima rasti čia: https://climate-pact.europa.eu/join-european-climate-pact-community_en.
