Nors kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad valdant transporto priemonę reikia susikaupimo ir koncentracijos, dauguma (69 proc.) lietuvių negali atitraukti rankų ir akių nuo telefonų. Jais naudojasi ne tik navigacijai, bet ir skambina, rašo žinutes, leidžia muziką, net naršo internete. Pažeidėjų neatbaido nei įspėjimai, nei baudos. Tyrimų duomenimis, ši problema ypač aktuali tarp jaunesnių vairuotojų ir vyrų. Šiuo metu Lietuvoje pagal Kelių eismo taisykles (KET) vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama. Mažų mažiausiai tai gali užtraukti baudą nuo 60 iki 90 eurų, o blogiausiais atvejais sukeliami eismo įvykiai, kuriuose gali nukentėti ne tik vairuotojas, bet ir aplinkiniai. Tačiau draudimo bendrovei „If“ atliekant tyrimą tik 31 proc. apklaustų vairuotojų teigė prie vairo visiškai nesinaudojantys…

Trys šalies savivaldybės – Tauragės, Druskininkų ir Jonavos – skatindamos gyventojus aktyviau naudotis viešuoju transportu, artimiausiu metu planuoja įsigyti 16 naujų elektrinių autobusų. Šiems projektams įgyvendinti skirtos Europos Sąjungos (ES) sanglaudos fondo lėšos. „Įsigyti naujų, ekologiškų, elektra varomų autobusų skatiname tiek visas šalies savivaldybes, tiek ir mūsų pavaldžias įtaigas, kurios veža keleivius, juolab kad Lietuvoje jau yra ir savų elektrinių autobusų gamintojų. Dyzeliniu kuru varomi autobusai šalyje kiek galima sparčiau turėtų būti pakeisti ekologiškomis elektra varomomis viešojo transporto priemonėmis. Tam pasitelkiame ir europines finansavimo priemones“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Elektriniams autobusams įsigyti Druskininkams iš ES sanglaudos fondo lėšų papildomai skirta 2,4 mln. Eur. Už šią sumą bus įsigyta…

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) paskelbė viešąjį pirkimą dėl vidurinio tilto per Nerį, vadinamo A. Meškinio tiltu, esančio šalia baigto statyti tilto (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km), rekonstravimo. Siūlymai bus vertinami pagal ekonominį naudingumą, kai atrenkamas geriausias pasiūlymas, atsižvelgiant į kainos ir kokybės kriterijų santykį. Tiekėjų pasiūlymai bus vertinami atsižvelgus į pasiūlytą darbų atlikimo terminą, papildomą statinio garantinį terminą, siūlomo specialisto patirtį ir kainą. Planuojama, kad A. Meškinio tiltas galėtų būti rekonstruotas iki 2024 m. I pusmečio. Rekonstravus šį tiltą, ketinama rekonstruoti likusį trečią (pietinį) tiltą per Nerį. Sutvarkius visus tris tiltus, bus galima įgyvendinti paskutinį Islandijos plento projekto etapą, t.…

Gyventojai ir toliau gali teikti paraiškas paramai gauti už įsigytas aplinkai draugiškas transporto priemones. Vyriausybei pritarus, Aplinkos ministerija tam papildomai planuoja skirti 5 mln. eurų. „Gyventojų susidomėjimas elektromobiliais ir alternatyviomis transporto priemonėmis neslūgsta. Papildomas finansavimas šioms darnų judumą skatinančioms kompensacijoms bus skirtas jau antrą kartą. Kviečiame gyventojus toliau teikti paraiškas ir mažinti taršą transporto srityje,” – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.  Kompensavimo sąlygos, įsigijus elektromobilį, mažiau taršų automobilį, dviratį, el. paspirtuką, viešojo transporto ar dalijimosi paslaugas, nesikeis. Gyventojai paraiškas ir toliau gali teikti įpastine tvarka per APVA informacinę sistemą (https://apvis.apva.lt/). Jos bus priimamos iki birželio 1 dienos arba iki tol, kol priemonėje…

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tęsia susitikimus Lietuvos regionų savivaldybėse ir balandžio 1 d., penktadienį, lankysis Pakruojo rajone. Vizito metu ministras susitiks su Pakruojo rajono savivaldybės meru Sauliumi Margiu ir savivaldybės atstovais, lankysis didžiausiose rajono verslo įmonėse. M. Skuodis lankysis gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbus visoje Lietuvos teritorijoje atliekančioje ministerijos valdomoje AB „Detonas“, susitiks su įmonės vadovu Vaidu Zubavičiumi, apžiūrės sprogstamųjų medžiagų gamybą. Vėliau ministras lankysis AB „Dolomitas“, vykdančioje dolomitinio akmens kasybos ir apdorojimo darbus. Vizito metu jis susitiks su generaliniu direktoriumi Mindaugu Gudu, apžiūrės karjerus. M. Skuodis taip pat kartu su savivaldybių atstovais apžiūrės probleminius rajonų kelių ruožus ir kitus svarbius objektus. Vizitą užbaigs apsilankymas dolomito skaldą gaminančioje UAB „Klovainių…

Nuo kovo pradžios kelių eismo taisyklių pažeidėjai Vilniuje už savo automobilio valytuvų rasdavo skrajutes, įspėjančias, kad ateityje už tokį pažeidimą automobilis bus nutemptas. Informacinės kampanijos metas baigėsi – nuo šiol pažeidėjams pavojingai pastatyto automobilio gali neberasti – jis bus nuvežtas į saugomą aikštelę. „Dalis vairuotojų piktybiškai pažeidinėja taisykles, keldami pavojų, nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Nei geranoriški prašymai, nei įspėjimai, nei baudos tokių vairuotojų neatgrasė, nes jiems patiems realių nepatogumų nekėlė. Tikimasi, kad ši tvarka iš esmės keis vairuotojų įpročius“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas. Viešosios tvarkos pareigūnai yra sudarę preliminarius maršrutus, kuriais patruliuoja transportavimo vilkikas su pareigūnais. Per dieną nutempiama apie 10 transporto priemonių. Pažeidėjai…

Šiuo metu miestuose intensyviai vyksta gatvių ir šaligatvių švarinimas. Per žiemą susikaupęs smėlis, druska, įvairios dulkės valomos vakuuminėmis mašinomis, traktoriais su bunkerinėmis šluotomis, o sunkiai prieinamos vietos – rankiniu būdu. Planuojama, kad „Ecoservice“ aptarnaujamų miestų teritorijose – Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Marijampolėje, Telšiuose, Pasvalyje, Anykščiuose, Biržuose, Kaune, Varėnoje – pagrindinės gatvės bus išvalytos iki kovo pabaigos, o gyvenamųjų namų kiemai sutvarkyti iki Šv. Velykų.  „Gatvių valymas yra prioritetinis darbas pavasarį, ypač esant giedriems ir sausiems orams, nes padeda sumažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis. Jei prognozė pasitvirtins ir kitą savaitę sulauksime lietus, oro taršos situacija pagerės, tačiau dėl to darbai nesustos. Svarbu surinkti visas smėlio, druskos, purvo sankaupas, kurios užsilikusios…

Aplinkosaugininkai informuoja, jog bet koks antrinis tepalų praktinis pritaikymas Lietuvoje yra draudžiamas ir užtraukia baudas iki kelių tūkstančių eurų. Vis dėlto, apsukrūs tautiečiai iš variklių išleistus teršalus sugeba suvartoti kaip kurą toms pačioms mašinoms, pastatų šildymui, medienos impregnavimui, senų transporto priemonių variklių ir greičių dėžių, benzininių pjūklų grandinių ir kitų agregatų tepimui. Tyrimas atskleidė – dar daug gyventojų alyvą keičiasi patys ir ją kaupia KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto surengta apklausa atskleidė, jog automobilių tepalus namuose keičia net 22 proc. vairuotojų, o 4 proc. iš viso tuo nesirūpina, nes šį procesą patiki kitiems asmenims. Į klausimą, kur dedate atitarnavusius naftos produktus, net 11 proc. respondentų negalėjo tiksliai atsakyti, nes…

Blogiausias magistralinės reikšmės kelias Vilnius–Utena jau šiemet vienoje iš atkarpų sulauks rangos darbų – jie prasidės Utenos mieste. Kituose rekonstrukcijos ruožuose šiemet prasidės projektavimo konkursai. Visą kelią iki Utenos planuojama sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos. Pirmadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis, lankydamasi Molėtuose, susitikime su regiono savivaldybių ir verslo atstovais aptarė magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos alternatyvas ir priešprojektinius pasiūlymus. Pristatyta viso kelio rekonstrukcijos koncepcija, kurią sudaro 5 projektai. Jų bendras ilgis – 74 km. Pirmieji rekonstrukcijos rangos darbai prasidės šiemet Utenoje, ruože nuo 93,65 iki 95,6 km (Utena–Šilinės miškas). Likęs kelias bus rekonstruojamas padalinus jį į atskirus keturis ruožus nuo Vilniaus link Molėtų. Susitikime didžiausias akcentas buvo skirtas šiuo metu rengiamiems…

Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos plėtros programą 2022–2030 metams. Šiame svarbiausiame ministerijos strateginio planavimo dokumente numatyta gerinti visų transporto rūšių jungtis, skatinti pažangių ir naujos kartos elektroninių ryšių technologijų plėtrą, didinti alternatyviųjų degalų naudojimą, darnų judumą bei infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir auginti sektoriaus kuriamą vertę. Tarp svarbiausių programoje keliamų tikslų – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Užsibrėžta didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį nuo 4 proc. iki 15 proc., daugiau nei du kartus – iki 14 proc. 2030 m. – sumažinti transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2016–2018 m. – 36 proc.). „Siekdama diversifikuoti rinkas, mažinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais ir savivalda kelia ambicingus tikslus…