Verslas

Teroristų rėmimas ir pinigų plovimas: sankcijos už šias veiklas gali pasivyti ir niekuo dėtas įmones

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertas, advokatas Darius Raulušaitis 

Dauguma įmonių įsitikinusios, kad jei jos neužsiima pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, nėra ko sukti galvos dėl šių draudžiamų veiklų. Visgi realybė – visai kitokia: pakliūti į pareigūnų akiratį, gauti didžiulę baudą ar užsitraukti rimtas sankcijas įmanoma už, atrodytų, visiškas smulkmenas.

Svarbu nusimatyti vidines procedūras

Užsitraukti nemalonę dėl galimo teroristų finansavimo ir pinigų plovimo įmanoma ir už tai, kad iš klientų priimdama didesnes nei 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumas įmonė nesilaiko įstatymu nustatytų procedūrų. Pažeidimas fiksuojamas net jei mokama ne iškart už visą sandorį, bet ir mažesnėmis dalimis. Norint to išvengti, reikia atlikti tam tikrus namų darbus, kuriuos numato Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ).

Jame numatytos vidinės tvarkos apima klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymą, tikrinimą ir atnaujinimą, rizikos vertinimą ir valdymą išskiriant galimas klientų, produktų, paslaugų ir operacijų rizikas. Taip pat privalu organizuoti dalykinių santykių ir operacijų stebėseną, įgyvendinti tarptautines finansines sankcijas ir ribojamąsias priemones, o pranešimus ir informaciją teikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Tiesa, nereikia pamiršti ir vidinių procesų: registracijos žurnalų tvarkymo; informacijos saugojimo; mokymų darbuotojams organizavimo; funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones paskirstymo, informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymo ir komunikacijos.

Taigi, jei įmonė bent kartą nenustačiusi kliento asmenybės priėmė iš jo grynuosius pinigus ar nesurinko informacijos apie galutinius naudos gavėjus, toks jos elgesys kvalifikuojamas kaip šiurkštus pažeidimas. Padėtį pablogina ir tai, jei įmonėje nenumatytos anksčiau išvardintos vidaus kontrolės procedūros. Galėtų pasirodyti, kad nurodytas privalomų turėti tvarkų ir procedūrų aprašymo sąrašas yra pernelyg painus ir biurokratiškas, jog kas nors imtųsi taikyti sankcijas dėl vienos ar kitos tvarkos nebuvimo. Tačiau realybė tokia, kad įmonę tikrinantys FNTT pareigūnai tikriausiai paprašys pateikti visas minėtas tvarkas. Jei bent vienos jų nebus, bus konstatuotas PPTFPĮ pažeidimas, už kurį grės atsakomybė.

Gali tekti sumokėti ir milijonus

Nuobaudos – išties įspūdingos. Už PPTFPĮ įstatymo pažeidimus įmonei gali būti skirta 0,5–5 proc. metinių pajamų siekianti bauda. Jei pažeidimai pasikartoja per vienerius metus, daromi sistemingai ar yra šiurkštūs, o gauta nauda didesnė nei 1,1 mln. eurų, gali būti skiriama dukart už gautą naudą didesnė bauda. Jei nauda mažesnė ar jos nustatyti neįmanoma, bauda gali siekti nuo 2 tūkst. iki 1,1 mln. eurų.

Nemalonumai gresia ir už nebendradarbiavimą su FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos pareigūnais. Nepateikus informacijos per nustatytą terminą ar pateikus neteisingą informaciją, gali būti skirta 0,1–0,5 proc. metinių pajamų siekianti bauda. Jei nevykdomi privalomi nurodymai ar jie vykdomi netinkamai, bauda gali siekti 0,1–1 proc. metinių pajamų.

Nors FNTT linkusi skirti baudas, tačiau PPTFPĮ nuostatos, reikalui esant, numato dar griežtesnes bausmes: laikiną ar visišką įmonių padalinių veiklos uždraudimą; laikiną teisės disponuoti kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimą; išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimą, laikiną jo galiojimo sustabdymą ir kitas priemones.

Esama sankcijų pavyzdžių

Daugelis įmonių vis dar mano, kad priimtas didesnės nei 10 tūkst. eurų mokėjimas grynaisiais pinigais turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas ir sankcijos neturėtų būti taikomos. Tačiau realybė visai kitokia. Vienas pavyzdžių – nekilnojamojo turto objektus parduodančiai įmonei bauda skirta už tai, kad priėmusi mokėjimus grynaisiais didesnėmis nei 10 tūkst. eurų sumomis iš dviejų fizinių asmenų, įmonė nesaugojo šių klientų asmens dokumentų kopijų ir neturėjo aukščiau išvardintų tvarkų.

Jei FNTT pareigūnai įmonėje apsilankė anksčiau nei pavyko parengti reikalingas vidines tvarkas, yra galimybė sumažinti gresiančią žalą. Pavyzdžiui, baudos gali būti sumažintos nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes: bendrovė savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms; atlygina nuostolius. Taip pat pravartu pasirengti tvarkas iki FNTT PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija imsis darbo, mat tai gali būti laikoma lengvinančia aplinkybe. O jei FNTT pareigūnams pasirodys, kad su jais nebendradarbiaujama, kliudoma atlikti patikrinimą, slepiamas padarytas pažeidimas ar jis tęsiamas, visa tai gali būti įvertinta kaip sunkinanti aplinkybė. Tuomet ir bauda skiriama gerokai didesnė.

Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“

Parašykite komentarą