Seime užregistruotą naujos redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą
Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) vertina kaip svarbų žingsnį sprendžiant gydytojų ir pacientų civilinius santykius, tačiau tuo pat metu apgailestauja, kad žalos pacientams atlyginimo tvarka išliko paini ir biurokratiška.
LGS teisinės komisijos pirmininkės Daivos Brogienės teigimu, nors naujojo įstatymo projekte numatyta naujovė – pacientų skundus nagrinės nepriklausoma paciento teisių kontrolieriaus (ombudsmeno) institucija, tačiau ji nesumažins ieškinių skaičiaus teismuose. „Kontrolieriaus institucija nėra ikiteisminė institucija ir nagrinėja skundus, kuriuose nėra reikalavimo atlyginti žalą”, – sako LGS atstovė.
Pasak D. Brogienės, teismai neturėtų būti vienintelis kelias atlyginti pacientui patirtą žalą. „Šiandieną Lietuvoje egzistuojantis ieškinio modelis yra neefektyvus, brangus, dažnai ilgai užsitęsiantis bei didinantis priešpriešą tarp medikų ir visuomenės, o svarbiausia – užkertantis kelią gydytojų klaidoms atskleisti ir jas analizuoti, – teigia D. Brogienė. – Todėl Lietuvos gydytojų sąjunga įstatymo projekto darbo grupei buvo pristačiusi žalos atlyginimo be kaltės modelį, pateikdama Skandinavijos ir kitų valstybių patirtį”. Pagrindinis šio modelio principas: žala pacientui atlyginama be teismo sprendimo, jeigu, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, jos nebuvo mediciniškai pagrįstos, o paciento sužalojimo buvo galima išvengti.
LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas apgailestauja, kad sąjungos siūlyta žalos atlyginimo be kaltės koncepcija nebuvo įtraukta į naujai paruoštą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tačiau tikisi, jog tai pavyks padaryti ateityje. LGS prezidento nuomone, atlyginimo be kaltės modelis yra žymiai efektyvesnis už dabar Lietuvoje veikiančią žalos atlyginimo esant kaltei koncepciją, kuri reikalauja nustatyti kaltininką ir įrodyti gydytojo ar gydymo įstaigos padarytą žalą paciento sveikatai. „Palikdami galioti senąjį modelį, atsisakytume klaidų ir nepageidaujamų įvykių prevencijos, kokybės, kultūros sveikatos priežiūros sektoriuje. Labai gaila, kad daugelio valstybių jau pasirinktas pacientų saugumo prioritetas pas mus kol kas atidedamas ateičiai”, – sako L. Labanauskas.
Tiesa, naujajame įstatymo projekte paliktas nedidelis „saugiklis” teismų praktikai – privalomasis sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau, LGS specialistų nuomone, vertinant dabartinių ieškinių dydžio tendencijas ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimus, šis saugiklis nesumažins besikreipiančiųjų į teismą skaičiaus ir nesugebės padengti tų žalos atlyginimo sumų, kurių šiandieną prašo pacientai.
