Teisingumo ministerija siūlo taikyti privalomą mediaciją

Teisingumo ministerija parengė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pataisas, sudarysiančias sąlygas plačiau ir efektyviau taikyti mediacijos procedūras.
Teisingumo ministro sudarytos darbo grupės parengtos pataisos šiuo metu pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat laukiama gyventojų pastabų dėl parengtų teisės aktų projektų.
„Nemažai civilinių ginčų žmonės galėtų išspręsti net nesikreipdami į teismą, o naudodamiesi mediatorių paslaugomis. Toks taikus ginčų sprendimas žmonėms leistų atkurti socialinę taiką tarp šalių, sumažintų bylinėjimosi išlaidas“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Siekiant užtikrinti kvalifikuotų mediacijos paslaugų teikimą, siūloma nustatyti papildomus reikalavimus mediacijos paslaugų teikimui, reglamentuoti mediatorių sąrašo sudarymą. Mediacijos paslaugas galėtų teikti tik tie asmenys, kurie bus išlaikę specialų egzaminą, atitiks kitus įstatyme siūlomus nustatyti reikalavimus ir įrašyti į mediatorių sąrašą. Taip pat siūloma reglamentuoti mediatorių drausminę atsakomybę.
„Įstatymo projekte siūloma nustatyti privalomą mediaciją tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu. Siūloma nustatyti privalomą mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena, pavyzdžiui, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ginčuose dėl nedidelių sumų, neviršijančių 1500 eurų“, – sako J. Bernatonis.
Pavyzdžiui, kasmet Lietuvos teismuose ginčo teisena išnagrinėjama daugiau kaip 8 tūkst. šeimos bylų (didžioji jų dalis – dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo).
Privalomos mediacijos paslaugos būtų apmokamos iš valstybės biudžeto tais atvejais, jei mediatoriaus pasirinkimą administruotų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Kitais atvejais mediatoriui ginčo šalys turėtų mokėti sutartą atlyginimą. Už kreipimąsi dėl privalomos mediacijos siūloma įteisinti 50 eurų žyminį mokestį, tačiau jis būtų grąžinamas, jei mediacijos metu ginčas išsprendžiamas taikiai. Jei ginčo nepavyktų išspręsti taikiai, tai sumokėti pinigai būtų įskaitomi kaip žyminio mokesčio įmoka už teismui pateikiamą procesinį dokumentą dėl to paties ginčo išsprendimo.
Taip pat projekte yra numatytos ir kitos žyminio mokesčio lengvatos, jeigu buvo taikoma neteisminė mediacija.
Tam tikrais atvejais, kai yra taikaus ginčo sprendimo tikimybė, nukreipti šalis spręsti ginčą privalomos teisminės mediacijos būdu galėtų teisėjai.
Planuojama, kad teisės aktai dėl platesnio mediacijos taikymo civiliniame procese įsigaliotų 2017 m.
Išsamiau su parengtais teisės aktais galima susipažinti internete.