Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo ypatingos skubos tvarka priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą. Kartu šalies vadovas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir atkreipia Seimo dėmesį, kad šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu. „Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme. Tačiau šiuo metu didesnis pavojus būtų turėti „skylėtą“ politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Šiuo metu geriau turėti tokį įstatymą, nei neturėti jokio reguliavimo, numatančio priemones ekstremaliai situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija suvaldyti. Tai siųstų visiškai nepriimtiną signalą migracijos kilmės šalims“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas primena, kad migrantų antplūdžio stabdymo kompleksinės priemonės, apimančios fizinės…
Grąžinta Lietuvos pilietybė valstybei nusipelniusiai Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Pilietybės įstatymu ir atsižvelgdamas į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, pasirašė dekretą, kuriuo Vokietijos pilietei Daliai Henke-Cijunskaite, turinčiai ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, grąžino Lietuvos Respublikos pilietybę. Dalia Henke-Cijunskaite yra Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, vadovaujanti šiai didžiausiai lietuvių diasporos organizacijai nuo 2015-ųjų. 2004 m. Dalia Henke-Cijunskaite padėjo įkurti iki šiol gyvuojančią lituanistinę Hamburgo mokyklą „Abėcėlė“, yra ne pelno siekiančios lietuvių ir vokiečių draugijos „LiT.art“ kultūros draugijos, padedančios užmegzti ryšius tarp Vokietijos ir Lietuvos menininkų, narė, Europos lietuvių kultūros centro Hiutenfelde įkūrėja, aktyvi daugybės renginių, skirtų lietuvių bendruomenėms, organizatorė. Jau du dešimtmečius Dalios Henke-Cijunskaite aktyvi veikla padeda palaikyti lietuvių, gyvenančių 51-oje pasaulio šalyje, visuose žemynuose, nuolatinį ryšį su Tėvyne, …
E. Dobrovolska: skaitmeninio turinio paveldėjimo reglamentavimas – visai ES aktuali tema
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska liepos 15 – 16 dienomis dalyvauja neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Slovėnijoje (Brdo mieste). Susitikime plačiau diskutuojama skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto teisinio reglamentavimo, skaitmeninio turinio paveldėjimo bei geresnio vaikų teisių užtikrinimo klausimais. ES ministrų susitikime E. Dobrovolska pabrėžė, kad ES šalys narės turėtų didelį dėmesį skirti diskusijoms dirbtinio intelekto sistemų pritaikymo teisingumo srityje, ypač teismų veikloje, galimybėms ir iššūkiams. „Sparčiai vystantis skaitmenizacijai, turime ieškoti veiksmingų sprendimų, kad dirbtinio intelekto sistemos nepažeistų žmogaus teisių, pavyzdžiui, neleistų naudoti biometrinių duomenų, siekiant suskirstyti asmenis pagal etninę kilmę, lytį, politinę, seksualinę orientaciją ar kitus diskriminacinius kriterijus. Todėl teisinis reguliavimas turi užtikrinti, kad identifikavimo procedūrų metu būtų gerbiamos ir…
Žmogaus teisių selektyvus selektyvumas Daukanto aikštėje
Teksto autorė: Karilė Levickaitė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Prezidentas Gitanas Nausėda, apžvelgdamas savo dvejų metų vadovavimo Lietuvai laikotarpį, aptarė svarbiausias vidaus ir užsienio politikos temas, pakartojo savo siekį paversti Lietuvą stipresne, teisingesne, žalesne ir inovatyvesne. Neabejotina, kad žmogaus teisės yra teisingumo – vieno iš keturių Prezidento įvardinamų prioritetų – ašis. Ar Prezidento institucijos formuojama politika yra vienodai teisinga visiems? Akivaizdu, kad Prezidentas stengiasi demonstruoti žmogaus teisėms artimas nuostatas rodydamas akivaizdų palankumą negalios temai. Neseniai pristatytas Prezidento metinis pranešimas buvo išverstas į lietuvių gestų kalbą, o Prezidento institucijos tinklapyje patalpina versija lengvai suprantama kalba. Šiandien buvo pakviestas žmogus su negalia dalyvauti oficialioje pranešimo ceremonijoje. Ir tai išties labai pagirtina.…
Dobrovolska: teisingumas gali būti pasiektas tik užtikrinant visų žmonių interesų pusiausvyrą, grįstą pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska susitikime su Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinović Burić daugiausia dėmesio skyrė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų aptarimui, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimui, skaitmeninimo ir nuotolinių paslaugų prieinamumo gerinimui, partnerystės reglamentavimo svarbai. Ministrė Evelina Dobrovoska padėkojo Marijai Pejčinović Burić už veiksmingą bendradarbiavimą ir pagalbą įgyvendinant EŽTT sprendimus, taip pat išsakė pritarimą EŽTT taikomoms naujoms procedūroms, leidžiančioms supaprastinti bylų svarstymą. Ministrė akcentavo, jog Lietuva ketina iki 2024 m. patobulinti teisės aktus, kad būtų užtikrintas efektyvesnis EŽTT sprendimų įgyvendinimas Teisingumo ministerijos srityje, tuo pačiu geriau ginamos žmogaus teisės. „Veiksminga ir nepriklausoma teisinė sistema gali funkcionuoti tik užtikrinant visų žmonių interesų pusiausvyrą, grįstą pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, skaidrumo…
Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Nelegalios migracijos per Lietuvos sieną organizatoriams siūloma ilginti laisvės atėmimą iki dvidešimties metų“
2021 m. liepos 7 d. pranešimas žiniasklaidai Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekia atgrasyti asmenis nuo neteisėto žmonių per Lietuvos sieną gabenimo organizavimo. Už neteisėtą migracijos per valstybės sieną organizavimą grėstų laisvės atėmimas nuo dešimties iki dvidešimties metų. Pasak L. Jonausko, šiuo metu galiojančios sankcijos už pažeidimą nėra atgrasančios, o jų griežtinimas galėtų tapti signalu, kad Lietuva netoleruos tokios veiklos. „Neteisėtu žmonių gabenimu į Lietuvą užsiimantys asmenys daro žalą Lietuvos valstybei. Šiuo metu valstybės sienos apsaugos pareigūnai dirba sustiprintu režimu, naudojama daugiau resursų išaiškinti neteisėtiems sienos kirtimo atvejams, statoma apgyvendinimo infrastruktūra pabėgėliams, didelį darbo krūvį patiria vertėjai, įvairios tarnybos, kurioms naudojamos biudžeto…
Notarai – aukščiausiose pasitikėjimo pozicijose, gyventojai ir verslininkai dėl to sutaria
Lietuvoje notarais tarp teisinių profesijų ir institucijų labiausiai pasitiki tiek įvairių socialinių grupių gyventojai, tiek ir verslo atstovai. Tai rodo dvi sociologinės apklausos, kurias 2021 metų gegužę Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausos metu abiejų tiriamųjų auditorijų buvo paklausta, kuria iš teisinių profesijų ir valstybinių teisinių institucijų pasitikima labiausiai. Apklaustų gyventojų nuomone, tarp pagal pasitikėjimą pirmauja policininkai ir notarai: jais pasitiki atitinkamai 66 proc. ir 65 proc. gyventojų. Nepasitiki notarais 6 proc., o policininkais 7 proc. apklaustųjų. Palyginti 2021 metų ir ankstesnių apklausų rezultatus (nuo 2015 m.), pasitikėjimas notarais keitėsi nedaug. Trečioje gyventojų pasitikėjimo vietoje – advokatai, kuriais pasitiki 43 proc. apklaustųjų. Palyginti…
Dėl didėjančių migrantų srautų iš Baltarusijos paskelbta ekstremalioji situacija
Dėl neteisėtos migracijos Vyriausybė penktadienio posėdyje paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Paskelbus ekstremaliąją situaciją, palengvės teisinis reglamentavimas, kad būtų galima sparčiau vykdyti procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus, taip pat tokiu atveju galima bus naudoti Vyriausybės rezervo lėšas. Be to, šis sprendimas padės lengviau užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis. Šią parą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės kirto dar 150 neteisėtų migrantų. Daugelis iš jų jau pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT duomenimis, neteisėtos migracijos srautas, palyginti su 2020 m., jau dabar išaugęs vienuolika kartų, iki šiandienos įskaitytinai sulaikyti…
Švelnėja reikalavimai santuokai registruoti
Lietuvoje karantiną pakeitus ekstremalios situacijos režimui, keičiasi ir santuokų registravimo reikalavimai. Santuokos registracijos ceremonijos dalyviams atsiranda daugiau laisvių. Nuo šiol santuokos registravimo ceremonijos dalyvių skaičius nėra ribojamas. Be to, santuoką registruojant atviroje erdvėje, joje dalyvaujantiems asmenims nėra privalu dėvėti veido apsaugos priemonių. Tačiau tuokiantis uždarose viešose erdvėse, veido apsaugos priemonių dėvėjimas privalomas visiems ceremonijos dalyviams, išskyrus vaikus iki 6 metų bei neįgaliuosius, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. O tuokiantis uždarose privačiose erdvėse – veido apsaugos priemonės būtinos tik civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojams. Kaip ir anksčiau, organizuojant santuokų ceremonijas, svarbu laikytis ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatyto asmenų srautų valdymo, būtinų visuomenės…
Pranešėjų apsaugai – daugiau priemonių
Šiandien Seime po pateikimo pritarta Teisingumo ministerijos parengtoms Pranešėjų apsaugos įstatymo pakeitimo projekto nuostatoms, kuriomis išplečiama įstatyminė pranešėjo apsauga. Valstybės apsaugą ketinama suteikti ne tik pačiam pranešėjui, bet ir jam padėjusiems asmenims. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, norint apsaugoti viešąjį interesą, svarbu plėsti apsaugos mechanizmą asmenims, pateikusiems informaciją apie galimus pažeidimus. Naujos priemonės padės ne tik geriau apsaugoti pranešėjus, informavusius apie neteisėtą veiklą, bet ir bus dar vienas žingsnis diegiant aiškius skaidrumo ir saugumo standartus. Numatoma į pažeidimų sąrašą įtraukti ir pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, pavyzdžiui, ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių, pelno mokesčio taisyklių pažeidimus, bei kitus pažeidimus, kenkiančius ES finansiniams interesams. Ketinama įtvirtinti galimybę asmeniui, pateikiančiam…
