Teisingumo ministerijoje įvyko jau antrasis šiais metais viešasis konkursas notarų vietoms užimti. Iš 15 konkurse dalyvavusių pretendentų atrinkti 7 nauji notarai dirbs šalies regionuose. Naujieji notarai dirbs Alytaus rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, Panevėžio rajono savivaldybėje, Šiaulių miesto savivaldybėje, Šilutės rajono savivaldybėje, Tauragės rajono savivaldybėje ir Trakų rajono savivaldybėje. Šiemet sausį vykusiame viešajame konkurse notarų vietoms užimti atrinkti 3 notarai, kurių 2-u dirbs Kauno rajono ir 1-as Kauno miesto savivaldybėse. Praėjusių metų pabaigoje taip pat atrinkti 5 nauji notarai: 4 iš jų dirbs Vilniaus miesto savivaldybėje, 1 – Vilniaus rajono savivaldybėje. Šiuo metu šalyje dirba 232 notarai. Jų gretas papildys 15 naujų notarų, pastaraisiais mėnesiais laimėjusių viešuosius konkursus. Teisingumo ministerijai…

Tarptautinės institucijos nuolat kritikuoja Lietuvą ne tik dėl to, kad šalies teismuose priteisiamos pernelyg mažos kompensacijos už žmonių patirtas skriaudas ir neteisybę, bet ir dėl to, kad bylinėjimasis labai brangus, daugeliui žmonių – finansiškai nepakeliamas. „Net ir tais atvejais, kai žmogus teisme įrodo savo teisių pažeidimą, pergalės kaina gali būti nepakeliamai aukšta“, – aiškina pakeitimų projektą parengusi Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus paprašė jam priteisti 1000 eurų žalai atlyginti ir teisme įrodo, kad tikrai nukentėjo ir patyrė žalą, bet teismas nusprendžia jam priteisti tik 300 eurų, pagal dabartinę praktiką tai reiškia, kad žmogaus ieškinys patenkintas tik 30 proc. Vadinasi, žmogus neatgaus 70 proc. advokatui sumokėtų pinigų ir…

Ukrainoje vykstantis karas yra pirmasis, taip plačiai nušviečiamas ne tik spaudoje, bet ir socialiniuose tinkluose. Galimybė socialiniuose tinkluose stebėti karo įvykius 24/7 kenkia abiem pusėms. Ukrainos vyriausybė nuolatos prašo gyventojų kuo mažiau kelti informacijos apie Ukrainos karių veiksmus į socialinius tinklus, nes ją stebi ir mato ne tik vietiniai, bet ir priešinga pusė. Tai gali pakenkti Ukrainos gynybai. Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkės, komunikacijos teisės ir duomenų apsaugos ekspertės  Ramintos Bučiūtės, Rusijai tokia išsami informacijos sklaida trukdo skleisti propagandą apie „specialią karinę operaciją“. R. Bučiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijoje iš pradžių buvo itin sulėtintas interneto ryšys „Facebook“, „Youtube“, „Instagram“, Twitter“ bei kitiems socialiniams tinklams, kad naudojimasis jais būtų…

Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos metu Lietuva išreiškė palaikymą Lenkijai dėl Baltarusijos pradėto baudžiamojo proceso prieš Lenkijos teisėją, priėmusį sprendimą atsisakyti perduoti Baltarusijos opozicijos narį Baltarusijos valdžios institucijoms.   Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva tvirtai palaiko kaimyninę Lenkiją, kadangi mūsų šalis susiduria su analogiška situacija „Sausio 13-osios“ byloje dėl Rusijos veiksmų prieš Lietuvos pareigūnus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio įvykius Vilniuje.   „Suprantame Lenkijos iškeltą klausimą dėl Baltarusijos pradėtų baudžiamojo proceso veiksmų prieš Lenkijos teisėją. Neabejotinai bandymas patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitos nepriklausomos valstybės teisėjus už jų konstitucinių pareigų atlikimą, prieštarauja teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams. Tai ypač aktualu šių dienų realijų kontekste, nes akivaizdu, kad totalitarinės valstybės gali piktnaudžiauti teisinio bendradarbiavimo…

Šiandien Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje šalys daug dėmesio skiria neapykantos kalbos ir tokių nusikaltimų užkardymui. Susitikime dalyvaujanti teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska akcentavo, kad šiandien Putino ir Lukašenkos vykdomos brutalios agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje – ES neapykantos kalbos kriminalizavimo taisyklės aktualios kaip niekad. ES ministrai diskutavo dėl ES Tarybos sprendimo dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų įtraukimo į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatose apibrėžtas nusikaltimų sritis.    Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, Lietuva palaiko ES iniciatyvą išplėsti ES nusikaltimų sąrašą bei harmonizuoti neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos kriminalizavimo taisykles, kadangi nesant bendro požiūrio ir teisinio reglamentavimo, valstybės narės savarankiškai negalės pasiekti efektyvių rezultatų šioje srityje.    E. Dobrovolskos teigimu, interneto sukuriamas nevaržymo efektas sudaro palankias sąlygas…

Advokatų profesinė bendrija „Avocad“ pradeda teikti nemokamą teisinę pagalbą Ukrainos piliečiams, prieglobsčio ir pagalbos ieškantiems Lietuvoje. „Ir priesaiką davę advokatai, ir teisininkai – visi esame Lietuvos piliečiai. Todėl karui Ukrainoje tik intensyvėjant ir reikalaujant vis didesnių aukų esame pasiryžę padėti patarimais, kaip ir kokius asmeninius dokumentus reikia pasiruošti, kokius dokumentus ir kokioms Lietuvos įstaigoms pateikti“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris Jonas Zaronskis. Nuo karo bėgantys Ukrainos piliečiai daugeliu atvejų neturi pakankamai laiko pasiruošti, apsvarstyti ir apmąstyti visas detales. Todėl teisinių klausimų sudėtingumas tampa papildoma našta, kuri atima brangų laiką, didina emocinę įtampą, neapibrėžtumą, neleidžia sustoti ir ramiai įvertinti kardinaliai pasikeitusią situaciją. Pabėgėliams teisiniai klausimai dažniausiai kyla dėl formalaus…

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam teisės aktų paketui, kuriuo numatyta teisinius klausimus, kai nekyla ginčas, spręsti greičiau ir paprasčiau – kreipiantis į notarą ar antstolį. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, taip siekiama palengvinti teisinius procesus ir paslaugas teikti žmogui paprastesniu būdu. „Žvelgdami į pastarųjų metų teismų veiklos ataskaitos duomenis, matome, kad apylinkės teismo teisėjas vidutiniškai per vieną darbo dieną turi išnagrinėti 1,55 bylos, per vienerius metus – 393 bylas. Akivaizdu, kad teismai, vykdydami savo funkcijas bylose, kuriose iš esmės nekyla ginčas, pavyzdžiui, kai santuoka nutraukiama šalių susitarimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, mažiau laiko gali skirti sudėtingų bylų nagrinėjimui ir žmonėms sprendimų tenka laukti ilgiau. Todėl turime ieškoti galimybių tokius…

On 28 February 2022, during a roundtable discussion “Russia‘s Aggression Against Ukraine: Legal-Political Evaluation“ Mykolas Romeris University (MRU) law and policy experts along with Lithuanian ambassador to the EU and members of Parliament’s Foreign Policy Committee discussed Russia‘s aggression against Ukraine assessing international legal and political aspects. Russia’s attack on Ukraine is unprecedented, both in a political and legal sense. Also unprecedented is the response of the international community to this situation. As Lithuania‘s Foreign Affairs Vice-Minister and as of today a new Lithuania‘s Ambassador to the EU Arnoldas Pranckevičius described, this response represents a new era of joint EU Member States‘ efforts to confront and contain aggressive Russia’s policies.…

2022 m. kovo 2 d. Lietuva tik praėjus dešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo, 2000 metais sugebėjo priimti Liustracijos įstatymą. Butaforinė galimybė buvusiems KGB bendradarbiams prisipažinti buvo sudaryta ir anksčiau, 1991 – 1992 metais veikusiai Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai, kurios dokumentai niekur nepaskelbti ir iki šiol nežinomi. Ši komisija dirbo be reglamento ir, nepriėmus tokios informacijos publikavimo įstatymo bei nederinus su Generaline prokuratūra, kuri to reikalavo, spaudoje su rubrika „Voratinklis” atskirų komisijos narių iniciatyva buvo pasirinktinai skelbiami straipsniai apie bendradarbiavimą su KGB. Pasinaudojant šia komisija ir jos sukaupta medžiaga, taip pat remiantis ne vieno tų metų įvykių liudininkų patvirtintu faktu, kad nemažai KGB bylų buvo išgrobstyta, galima pagristai teigti, kad taip buvo…

Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje, Lietuva imasi teisinių veiksmų užtikrinti baudžiamąją atsakomybę už agresijos vykdymą atsakingai Rusijos ir Baltarusijos vadovybei. Už agresijos nusikaltimą gali būti teisiama tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose tų valstybių, kurios šį tarptautinį nusikaltimą yra nustatę savo baudžiamuosiuose kodeksuose. Kliūtis atsakingų už agresiją Ukrainoje paieškoms Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme yra ta, jog valstybių, neprisijungusių prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statuto, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai gali būti teisiami tik tuo atveju, jei į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą kreiptųsi pati Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kurios nuolatinė narė, galinti vetuoti bet kokį sprendimą, yra Rusija. Svarbu pabrėžti, kad tokia nuostata galioja tik dėl agresijos nusikaltimo, tačiau ne dėl nusikaltimų žmogiškumui…