Kęstutis Kupšys, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Šis ruduo Ukrainoje prasidėjo liūdnomis žiniomis – surogatiniai alkoholiniai gėrimai pasiglemžė mažiausiai 53 gyvybes, dar daugiau nei 50 apsinuodijusių žmonių prireikė medikų pagalbos. Lygiai taip pat bet kurią dieną gali atsitikti ir Lietuvoje, nes mūsuose vis dar populiarus samagonas bei įvairūs pilstukai, kurie kaip rodo tyrimai, gaminami iš nuodais denatūruoto techninio spirito. Mirčių nuo surogatinio alkoholio Lietuvoje yra, iki šiol jos būna pavienės – miršta vienas ar keli žmonės. Pastarąjį kartą toks atvejis fiksuotas šį pavasarį Šiauliuose – Anapilin iškeliavo 47 metų vyras. Išgelbėjo dešimtis gyvybių Prieš metus muitinės pareigūnai užkirto kelią didesnei nelaimei – Alytaus rajone, Radvilonių kaime muitinės kriminalistai likvidavo pilstuko…

Neseniai Lietuvoje nuaidėjęs skandalas neva apie vaiko mirtį melavusią ir kitų žmonių sąskaita pasipelniusią moterį iškėlė diskusinį klausimą – kodėl taip paprasta pakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose? Oficialiais Lietuvos policijos duomenimis, kasmet šalyje tenka tirti apie 5000 sukčiavimo atvejų, nemaža jų dalis vykdoma pasinaudojant įvairiais socialiniais tinklais. Ekspertų teigimu, augantis aferistų išmanumas turėtų paskatinti žmones atkreipti dėmesį į saugumo užtikrinimą socialiniuose tinkluose. „Sukčiavimo atvejų socialiniuose tinkluose būna įvairių – nuo tapatybės pasisavinimo, disponavimo viešai paskelbta asmenine informacija, iki pinigų išviliojimo ar informacijos panaudojimu komerciniais tikslais. Daugelis socialinių tinklų vartotojų jau žino ir paiso rekomendacijų viešai neskelbti savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, atostogų planų ar kitos asmeninės informacijos. Vis dėlto,…

Labiausiai nesaugūs Lietuvos gyventojai jaučiasi dėl savo vaikų ir finansų. Būsto ir automobilio saugumas, savo ir artimųjų sveikata bei gyvybė kelia kur kas mažiau nerimo – gyventojai dėl šių aspektų jaučiasi saugesni. Lietuvos visuomenės saugumo jausmą tiria viena didžiausių šalies draudimo bendrovių „Gjensidige“. Įmonės užsakymu šalies gyventojų apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Palyginus 2013 m. ir 2016 m. gyventojų atsakymus apie saugumo jausmą, galima daryti išvadą, kad per trejus metus Lietuvos visuomenė iš esmės tapo saugesnė, nors tam tikri aspektai verčia žmones dabar labiau nerimauti nei anksčiau. „Lietuvos gyventojų saugumo jausmas jau ilgą laiką yra mūsų dėmesio centre – jo pokyčiai liudija tam tikrą visuomenės psichologinę ir socialinę būklę, žmonių elgseną…

„Gimiau be galūnių, tačiau tai manęs nevaržo. Keliauju po pasaulį skatindamas žmones tikėjimu, viltimi, meile, drąsa įveikti sunkumus ir siekti savo svajonių“, – taip save pristato Nikas Vujičičius, ypatingas, pasaulinio populiarumo bei pripažinimo sulaukęs žmogus. Nikas be jokios paaiškinamos medicininės priežasties gimė be kojų ir be rankų. Tačiau tai jo nesustabdė įrodyti sau ir kitiems, jog mėgautis gyvenimu galime ir turime kiekvienas. Žymusis australas baigė net 2 aukštuosius, sukūrė šeimą, kartu su žmona augina du sveikus vaikus, o laisvalaikiu plaukioja banglente, šokinėja su parašiutu, nardo ir džiaugiasi kiekviena diena. Šį australą drąsiai galima vadinti žmogumi fenomenu, šiandien jis kalba prieš tūkstantines auditorijas visame pasaulyje ir ragina visuomenę liautis tyčiotis iš…

Paysera neseniai uždarė dviejų finansinių piramidžių ir iš to pasipelnyti ketinusių įkūrėjų sąskaitas. Įmonė tokį sprendimą priėmė operatyviai atlikusi išsamų tyrimą, atsižvelgusi į Lietuvos banko perspėjimus dėl galimai neteisėtos finansinės veiklos. Paysera, pastebėjusi ženkliai išaugusį naujų klientų registracijos skaičių iš užsienio, pradėjo tyrimą, kuris atskleidė didelio masto aferą. Tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje veikianti saugumo technologijų įmone pasivadinusi kompanija siūlo žmonėms išnuomoti laisvą savo kompiuterio vietą, palikti užstatą ir gauti net 250 proc. įnašo metinio pelno, o tapus partneriais ir pritraukus kitų žmonių, pelną padvigubinti. Tokiu pelnu susigundžiusiems žmonėms teks nusivilti, nes Paysera atliktas tyrimas parodė, kad tai profesionaliai paruošta ir galbūt didžiausia šiuo metu žinoma finansinė piramidė, kuri galiausiai…

Natūralus noras išgėrus nesėsti ant dviračio kasmet išgelbėtų ne vieną gyvybę   Dviratininkai vis dar išlieka labai pažeidžiama eismo dalyvių kategorija. Analizuojant pirmojo 2016 metų pusmečio avaringumą matyti, kad nemažėja eismo įvykių skaičius, kuriuose dalyvauja neblaivūs dviračių vairuotojai. Net du iš penkių šįmet žuvo dėl pražūtingo alkoholio poveikio. „Saugumas ir eismo dalyvių kultūra mūsų keliuose vis dar opi tema. Dviratininkų daugėja, tai džiugina, bet antroji medalio pusė vis dar tamsi. Visuomenė nepakankamai moka kelių eismo taisykles, nesaugo savęs kelyje, pamiršta ar nenori dėvėti šalmo, liemenės, atšvaitų – aksesuarų, kurie saugo gyvybes. Tačiau pats didžiausias dviratininkų priešas – alkoholis. Nuo šios giltinės apsaugoti gali tik pilietiškas mąstymas, savęs ir kitų gerbimas.…

Aplinkosaugininkus pašiurpinusiai ir visuomenės dėmesį atkreipusiai ekstremaliai ekologinei situacijai Eigirgalos kaime, Kauno rajone, kur buvo aptikta beveik 400 tonų nelegaliai laikomų pavojingųjų atliekų, galutinai išspręsti rastas sprendimas. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) praėjus daugiau nei metams nuo krizės pradžios nusprendė: atsakomybę dėl galutinio atliekų sutvarkymo turi prisiimti neatsakingai atliekų tvarkytoją pasirinkusios bendrovės, kurios yra pirminės atliekų savininkės. Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio aplinkos apsauga besirūpinančioms institucijoms ir vietos gyventojams galvos skausmą kelianti ekologinė bomba iki šiol buvo tik stabilizuota, bet ne visiškai eliminuota, o problemas atliekų tvarkymo sektoriuje išryškinęs atvejis sukėlė nemažai diskusijų, kas ir už kokias lėšas privalo sutvarkyti nelegaliai ir atsainiai dabar jau bankrutuojančio tvarkytojo – bendrovės…

Nuteistosios, atliekančios bausmę įkalinimo įstaigoje ir auginančios mažamečius vaikus, nuo šiol turi galimybę suteikti jiems visavertę vaikystę jos neribojant kalėjimo sienoms. Už gerą elgesį ir stiprią motyvaciją jos gali būti perkeliamos į vienintelius Lietuvoje motinos ir vaiko namus, kuriuose gyvenimas tarsi diena ir naktis skiriasi nuo to, kurį tenka gyventi už kalėjimo tvoros. Šiandien čia gyvena 3 mamos su savo vaikais, anksčiau už lengvus nusikaltimus kalėjusios Panevėžio pataisos namuose. „Turime galimybę iš viso apgyvendinti penkias nuteistąsias, tačiau kol kas apie papildymą nesvarstome. Toks sprendimas priimamas palaipsniui, su nuteistosiomis dirba socialiniai darbuotojai, jie stebi ir vertina jų elgesį ir tik tuomet sprendžia, ar moteris galėtų pereiti iš pataisos namų“, – apie…

Į įkalinimo įstaigas patekę asmenys susiduria su psichologiniais sunkumais, baime, krizinėmis situacijomis, o išėję į laisvę ne visada lengvai grįžta į normalų gyvenimą. Kaip išgyventi įkalinimo įstaigos patirtį ir atlikus bausmę sėkmingai integruotis į darbo rinką nuteistieji mokyti pagal „Krizių psichologijos“ bei „Motyvacijos dirbti ir socialinių įgūdžių stiprinimo“ programas. „Laisvės praradimas – tai daugybė neigiamų emocijų: baimė, kaltės jausmas, nežinomybė dėl ateities. Gebėjimas pažinti ir valdyti emocijas padeda geriau suprasti tuos jausmus ir juos išgyventi. Nemažai nuteistųjų į įkalinimo įstaigą patenka neturėdami socialinių įgūdžių, niekada nedirbę, todėl juos būtina paskatinti, padėti formuoti socialinius gebėjimus. Tokie mokymai ne tik palengvina išgyvenimą įkalinimo įstaigoje, bet ir yra naudingi integruojantis į visuomenę po…

Dažnas lietuvis yra tvirtai įsitikinęs, kad padaryti žalos kitam žmogui ar ką nors sužeisti gali tik labai aplaidūs ir nerūpestingi žmonės. Deja, realybėje yra priešingai – didžioji dalis turto apgadinimo ar gyventojų sužalojimo atvejų tenka eiliniams tvarkingiems piliečiams. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusei (47 proc.) lietuvių yra tekę turėti nemalonumų dėl kitiems pridarytų nuostolių ar sutrikdytos aplinkinių sveikatos. Maža to, tyrimas atskleidė, kad dažniausiai turtinės ar neturtinės žalos aplinkiniams pridaro aukštąjį išsilavinimą įgiję (48 proc.) bei aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai (55 proc.). Be to, tarp skirtingų veiklų atstovų smulkieji verslininkai dažniausiai prisipažino esantys kada nors pridarę kitiems materialinių…