Trijų universitetų teisės mokslo autoritetingi atstovai kritikuoja teisingumo ministro ketinimus notarų paslaugų kainodarą pagrįsti sąnaudomis, teigdami, jog kainodaros principų kaitaliojimas gali pakenkti ne tik teisinei sistemai, bet ir vartotojų interesams. Laiškus, kuriuose reiškiamas susirūpinimas dėl teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus inicijuojamų notarinių mokesčių pakeitimų ir kitų reformų, pasirašė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas, M.Romerio universiteto Civilinio proceso katedros vedėjas prof. dr. Stasys Vėlyvis, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanė doc. Dr. Julija Kiršienė. E.Jarašiūno teigimu, šiuo metu Europoje vyrauja notarinio mokesčio dydžio susiejimo su procentine sandorio verte principas. Paslaugų kainodara taip pat nustatoma, atsižvelgiant į notarinio veiksmo prigimtį, būtinybę garantuoti notaro nepriklausomumą bei notarų atsakomybės finansavimą, socialines aplinkybes. Mokslininko teigimu, nustatant paslaugų kainodarą, būtų neteisinga atsižvelgti tik į notaro sąnaudas, užmirštant jo atsakomybę. Priešingu atveju gali iškilti pavojus, jog nebus deramai apsaugoti kliento interesai, notarui nepavyks papildomai draustis savanoriškuoju profesinės atsakomybės draudimu. Pasak profesoriaus E.Jarašiūno, dabartiniame visuomenės raidos etape nederėtų atsisakyti socialinių lengvatų sistemos bei netinkama branginti paprastųjų notarinių veiksmų kainas. Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas V.Nekrošius pabrėžia, jog lotyniškojo notariato principai numato notaro paslaugų nustatymą pagal keturis kriterijus: atsižvelgiant į sandorio ar kito teisinio veiksmo vertę ir kainą, akto teisinę prigimtį, būtinybę garantuoti notaro nepriklausomybę bei notarų atsakomybės finansavimą, socialinį faktorių. Anot prof. V.Nekrošiaus, Teisingumo ministerijos ketinimai susieti notarų paslaugų kainodarą su sąnaudomis atsipidėtų vos vieną iš šių kriterijų, ir tik iš dalies. M.Romerio universiteto Civilinio proceso katedros vedėjas prof. dr. S.Vėlyvis teigia, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių notaro paslaugų įkainis nėra grindžiamas faktinėmis sąnaudomis. Priešingai, notarinio mokesčio dydį susiejant su procentine sandorio verte, gali būti teisingiau nustatomas mokestis. Notaro atlyginimo dydį taip pat turi lemti notaro prisiimta rizika, sandorio sudėtingumas, sandorio vertė ir kaina bei socialiniai faktoriai. Akademinio pasaulio atstovai vieningai įspėja neatsisakyti ir socialiai orientuotos atsiskaitymo už notaro paslaugas kainodaros. Teisės mokslo atstovai kviečia notariato teisės pakeitimus pirmiausia išdiskutuoti su teisininkais, praktikais ir akademikais bei siūlo surengti šiuo klausimu konferenciją.
