Studijos

Technologinis ugdymas bus paremtas dizaino mąstymo modeliu

Lietuvos švietimo ekspertų bendruomenė baigia ruošti atnaujintas bendrojo ugdymo programas, lemsiančias, ką ir kaip mokysis šimtai tūkstančių šalies moksleivių. Pokyčiai numatomi visų klasių technologijų pamokose: vyresniems moksleiviams atsiras nauja dizaino disciplina, o technologijų ugdymo turinys mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos srityse visoms klasėms bus dėstomas remiantis dizainu grįsto mąstymo (angl. design thinking) principais.

Lietuvos dizaino asociacijos (LDA), kurios ekspertų grupė dalyvavo šių pokyčių rengime, vertinimu, planuojamos naujovės bus vienas didžiausių dizaino edukacijos proveržių Lietuvos istorijoje, o atnaujinti technologijų ugdymo principai padės pamokose pamatyti problemas, analizuoti, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti ir nebijoti eksperimentuoti.

Į atnaujinamos pagrindinio ugdymo technologijų bendrosios programos projekto rengimą įsitraukusi LDA dizaino edukacijos ekspertė Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė pasakoja, kad mokytojų ir moksleivių laukia esminis  pokytis: visų technologinio ugdymo įgyvendinimas visose klasėse konstruojamas pagal dizaino proceso metodą, o remiantis juo suformuotos pasiekimų sritys ir keturių lygių pasiekimų požymiai. Paprasčiau tariant, tikslu taps ne pati technologija ir jos įvaldymas, o konteksto, sprendžiamos problemos, medžiagų ar įrankių analizė, darbų planavimas, diskusijos apie idėjas ir progresą, prototipavimas ir eksperimentavimas, bandymai bei pokyčiai siekiant kokybiško problemos sprendimo rezultato.

„Lietuvoje ir visame pasaulyje ugdymo prioritetu tampa ne žinios, o kompetencijos, todėl ateities švietimas konstruojamas ne aplink žinių perteikimą ir perėmimą, bet stiprinant gebėjimus žinias analizuoti, kritiškai vertinti, panaudoti praktiškai, ieškoti naujų ir nestandartinių sprendimų. Tam itin tinkamos technologijų pamokos: jose turime įrankius ir medžiagas, tačiau privalome ne tik išmokti juos atpažinti ir jais naudotis „pagal instrukciją“, bet ir pritaikyti tai efektyviai, sprendžiant tiek kasdienius, tiek nestandartinius iššūkius. Tikiu, kad technologiniame ugdyme atsirasiantys konteksto, analizės, eksperimentų, įtakos aplinkai ar rinkai bei diskusijų elementai ilgainiui prisidės prie jaunuolių kūrybiškumo ir verslumo“, – sako A.Jakimavičiūtė-Bikauskė.

Nors technologijų bendrosios  programos bei jos įgyvendinimo rekomendacijų rengimas  tebevyksta ir praktikoje bus įgyvendinamas artimiausiais metais, LDA ekspertės teigimu, esminis sutarimas dėl technologinio ugdymo paskirties, tikslo ir įgyvendinimo  jau yra pasiektas. O būsimų pokyčių principą A.Jakimavičiūtė-Bikauskė iliustruoja paprastu pavyzdžiu: jei anksčiau darbų pamokose gaudavome užduotį sukonstruoti inkilą iš medžio, tai netrukus moksleiviai konstruodami inkilą analizuos ir aptarinės priežastis, kodėl ir kokio jo reikia, analizuos rinkoje esančius sprendimus, inkilui parinks tinkamiausias ir tvariausias medžiagas, darbui reikalingus įrankius ir jų galimybes, konkrečių paukščių elgseną bei „poreikius“ ir kt. Taip pat, moksleiviai planuos ir aptarinės inkilo kūrimo projektą, diskutuos apie technologinius procesus ir padarytas klaidas, bus skatinami išbandyti nestandartinius sprendimus, aptarti eksperimentų sėkmes ir nesėkmes. Žinoma, tikrai nebus pamirštas ir praktinis bei funkcinis aspektas – galiausiai sukonstruoti patį inkilą, o naujų programų įnešamas konteksto suvokimas turėtų padidinti motyvaciją tai daryti. 

Planuojamų pokyčių sėkmė didele dalimi priklausys nuo mokytojų pasirengimo įgyvendinti atnaujintas bendrąsias ugdymo programas. Jiems projekte „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (projekto kodas 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001) švietimo ekspertai kartu su LDA komanda parengė dalykinių kompetencijų tobulinimo  programą „Technologijų mokytojų dalykinių kompetencijų tobulinimas“ kurios vienas iš tikslų – padėti mokytojams tinkamai įgyvendinti atnaujintas technologinio ugdymo programas tikslingai  įdarbinti dizaino procesą ir STEAM ugdymo patirtį, suteikiant veikloms prasmingumą.

Kompetencijų tobulinimo programą  sudaro trys moduliai, kurių pirmas skirtas šiuolaikinėms technologijoms ir inovatyviems ugdymo metodams, antrasis –  technologijų mokytojų  nuosekliam supažindinimui su dizaino ir dizaino proceso sąvokomis, taikymo galimybėmis edukaciniame kontekste. Mokytojai taip pat bus supažindinti su dizaino ir inovacijų sampratomis, visose dizaino šakose aptinkamomis problemomis ir iššūkiais bei galimybėmis juos spręsti. Trečiame modulyje  mokytojai bus supažindinti su technologiniu ugdymu STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, the Arts and Mathematics) kontekste ir tobulinti praktinius projektavimo, inžinerinių sprendimų projektinės, probleminės, patirtinės/patyriminės veiklos organizavimo, vykdymo ir vertinimo bei kitus gebėjimus.

Daugiau ryšio su realiu gyvenimu

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros ugdymo turinio departamento, ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkės Eglės Vaivadienės, kuruojančios technologinį ugdymą, atnaujinamose programose technologinis ugdymas apibrėžiamas kaip sudedamoji holistinio ir integrali STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) ugdymo dalis, lavinanti mokinių technologinį raštingumą, kūrybinį ir kritinį bei lateralinį mąstymą, gebėjimą suprasti, naudoti ir įvertinti nuolatinę technologijų plėtrą kūrybiniame – gamybiniame procese, formuojant pozityvią nuostatą į technologijų virsmą praeities-dabarties-ateities kontekste.

STEAM technologinio ugdymo kontekste suprantamas kaip praktinis gamtos mokslų, matematikos, ekonomikos, meno/dizaino žinių ir dėsnių, inžinerinių sprendimų taikymas, eksperimentavimas ir modeliavimas kūrybinėje praktinėje veikloje atliekant technologinius procesus reikalingus norimam rezultatui pasiekti. Šiam ugdymui pasitelkiami dizaino procesu grįsto mąstymo metodai ir principai, mokantys atpažinti, suvokti problemas, kurti į problemų sprendimą orientuotas idėjas, jas sisteminti, išgryninti bei įgyvendinti, testuoti ir pristatyti.

„Pagrindinio ugdymo technologijų programos projekte mokinių pasiekimų sritys konstruotos remiantis klasikiniu dizaino mąstymo modeliu, apimančiu problemų sprendimo paiešką, susidedančią iš kelių etapų: problemos paieška; dėmesys nagrinėjamam klausimui ir aiškus jo tyrimas, idėjų generavimas; geriausios idėjos pasirinkimas; prototipo sukūrimas; sprendimo testavimas ir įgyvendinimas; rezultato pristatymas ir į(si)vertinimas. Šį modelį prasminga taikyti technologiniame ugdyme, kadangi susitelkimas į nematerialius projektavimo rezultatus, tokius kaip nauji įgūdžiai, naujos įžvalgos ir reflektyvus požiūris į technologijas gali įgalinti mokinius tapti ateities visuomenės bendrakūrėjais“, – pasakoja E. Vaivadienė.

Jos teigimu, bendradarbiaudami ir spręsdami užduotis, mokiniai susipažįsta su kritiniu mąstymu, kompleksiniu problemų sprendimu, skaitmeniniu pilietiškumu ir bendradarbiavimo įgūdžiais. Išmoksta kitų dalykų pamokose įgytas žinias, išmoktus dėsnius pritaikyti praktinėje – kūrybinėje veikloje.  Be to, šių dienų mokiniai susiduria su vis labiau skaitmenizuojama, globalizuota ir nuolat kintančia visuomene, o ateityje kompetentingi darbuotojai ir piliečiai, vieni arba bendradarbiaudami, turės išmokti ir pritaikyti naujas žinias.

„Dėl to švietimo tikslai yra ne tik tai, ko išmokstama, bet ir tai, kaip išmokstama, bei tai, ką galima su tomis žiniomis daryti. Svarbu tampa „išmokti mokytis“ ir „gebėti kurti naujus naujų problemų sprendimus“. Siekiant XXI amžiaus asmeniui aktualių kompetencijų ir raštingumo, technologiniame ugdyme prasminga taikyti dizainu grįsto mąstymo modelį, STEAM ir antreprenerystės gebėjimų ugdymą. Dizaino mąstysena tai požiūris į inovacijas ir sudėtingų problemų sprendimą, pagrįstas dizaino teorija ir praktika. Dizaino mąstyseną taip pat plačiai naudoja pramonės ir akademinės bendruomenės dizaineriai tam, kad sukurtų aktualius sprendimus pasikartojančiais ir kūrybingais projektavimo ir inovacijų procesais, tam pagrindą aktualu dėti jau mokykloje“, – komentuoja E. Vaivadienė.

Pasak ekspertės, mokytojų apklausų duomenimis, technologinio ugdymo tobulinimui didžiausią poveikį turėtų mokymo(si) bazės stiprinimas, glaudus technologinio ugdymo ryšys su gyvenimu, technologijų mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su mokslo ir verslo institucijomis, taip pat technologinio ugdymo darbų parodų, konkursų mokiniams ir mokytojams organizavimas, dialogas mokyklos, savivaldos, nacionaliniu lygmenimis, mokymosi aplinkų plėtimas, formaliojo ir neformaliojo technologinio ugdymo dermė.

Edukacijos svarba

Lietuvos dizaino asociacijos valdybos pirmininkas Algirdas Orantas teigia, kad numatomi pokyčiai yra itin svarbūs Lietuvos konkurencingumui – vystant modernią, žinioms imlią, kūrybingą ir drąsią visuomenę. Pasak jo, dizainu grįsto mąstymo vertė pasireiškia daugybėje su dizainu tiesiogiai nesusijusių sričių per gebėjimą efektyviai, sistemingai ir kūrybiškai spręsti įvairiausias problemas.

„Dizaino disciplina visame pasaulyje jau seniai išaugo vien estetiką ar vizualiką. Šiandienos dizainas apima ir konstruoja procesus, paslaugas, naudotojo patirtis. Kiekvienam moksleiviui tikrai nebūtina tapti dizaineriu, bet supratimas apie dizainą bei dizainu grįstą produktų kūrimą prisidės prie to, kad jaunimas turės gebėjimų kurti drąsesnius ir unikalesnius sprendimus“, – sako A. Orantas.

Prie technologijų ugdymo programų atnaujinimo prisidėjo Lietuvos dizaino asociacijos ekspertų grupė – Ieva Ščervianinaitė, Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė ir Jonas Liugaila.

Pranešimą paskelbė: Miglė Pranculytė, Lietuvos dizaino asociacija

Rekomenduojame
 
Service Perm Post Treatment Stabilizatorius cheminiam sušukavimui,1000 ml
 
Crocs™ Kids' Fun Lab Super Mario Lights Clog Flame 27
 
Intense Shower Gel Parfumuotas dušo gelis, 200ml
 
Crocs™ Baya Lined Clog Navy/Navy 39,5
 
Crocs™ Classic Bright Cobalt 36,5

Parašykite komentarą