Parduotuvės juda paskui savo klientus ir vis gausiau persikelia į socialines medijas. Verslas kviečia spausti ant nuorodų ir įsigyti produktus visur: „Instagram“ istorijose, „Facebook“ parduotuvėje, o užsienyje – ir „TikTok“ platformoje, tad kyla klausimas, ar visomis tokiomis reklamomis galima pasitikėti. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, pastebi, kad socialinių tinklų aplinka yra palanki sukčiams, nes joje žmonėms yra sunkiau atskirti tikrą turinį nuo apgaulės. Remiantis skaitmeninės bibliotekos „DataReportal“ duomenimis, daugiau nei 73 proc. lietuvių turi aktyvias socialinių medijų paskyras. Siuntų pristatymo bendrovės „DPD“ ataskaitoje teigiama, kad beveik pusė (48 proc.) vartotojų apsipirkinėja tiesiai per socialinių medijų parduotuves. Tačiau tokias pat reklamas „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose naudoja ir apgavikai. „Sukčiai…
Lietuviai renkasi turėti po dvi SIM: ar žinote, kada viena iš jų neveikia?
Žmonėms gali būti nepatogu nuolatos nešioti du telefonus, asmeninį ir darbo, tad kartais lengviau įsidėti abi SIM korteles į vieną įrenginį. Tačiau jei asmuo naudoja vienos kortelės mobiliuosius duomenis, skambutis į kitos SIM numerį gali nutraukti pirmosios interneto ryšį. Tomas Grinevičius, „Telia“ tinklo architektas, teigia, kad žmonės dažnai tinkamai neišnaudoja visų galimybių, kurias suteikia dvi SIM kortelės viename telefone. Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka po 1,63 aktyvios SIM kortelės. Tai rodo, kad vartotojai aktyviai išnaudoja kelių kortelių privalumus: vieni atskiria darbo ir asmeninius reikalus turėdami dvi SIM korteles viename telefone, o kiti papildomas korteles naudoja laikrodžiuose, maršrutizatoriuose ar kituose įrenginiuose, kuriems reikalingas ryšys. Tai gali…
Naudota įranga: atnaujinti ar išmesti – ką renkasi lietuviai?
Elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių taršos rūšių pasaulyje, todėl telekomunikacijos bendrovės ieško būdų, kaip suteikti antrą gyvenimą naudotiems telefonams ar maršrutizatoriams. Dauguma apklaustų europiečių nori įranga naudotis kuo ilgiau, tačiau beveik pusė potencialių pirkėjų abejoja naudotos technikos patikimumu. Lietuvos telekomunikacijų įmonė „Telia“ rado būdą – per metus atnaujino apie 60 tūkst. maršrutizatorių taip sutaupė 3,5 mln. eurų ir išvengė papildomų atliekų. „Suprantame, kad pirkdamas anksčiau naudotą daiktą žmogus natūraliai abejoja, ar jis veiks patikimai. Todėl mūsų pagrindinis tikslas yra šias dvejones išsklaidyti. Užuot kalbėjus apie sudėtingus procesus, svarbiausia klientui suteikti aiškią garantiją ir parodyti, kad prisiimame atsakomybę už įrangos kokybę. Kai žmogus jaučiasi saugiai ir žino, kad įranga veiks…
Telefoniniai sukčiai prabyla artimųjų balsais: DI jau perprato lietuvių kalbą
Žmogui nežinomu numeriu paskambina brolis ir teigia, kad pateko į avariją, jam neva reikia pinigų automobilio remontui. Pokalbis ir situacija atrodo įprasta, bet jam skambina apgavikas, kuris naudoja dirbtinio intelekto (DI) balso klastotės įrankius. Tapatybės vagystės išteklių centro (TVIC) duomenimis, visame pasaulyje tokių skambučių skaičius per metus išaugo net pusantro karto (148 proc.). Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad Lietuvą taip pat pasiekia tokios klastotės. „DI klastočių įrankiai veikia efektyviau ir yra labiau prieinami. Jie mokosi nebe iš didelio duomenų kiekio, o iš konkrečių asmens vaizdo ar garso įrašų internete, todėl mūsų gimtoji kalba sukčiams jau yra įkandama. Anksčiau tokios apgaulės Lietuvoje buvo labai retas atvejis, bet dabar…
Nuo sveikatos iki saugumo: trys programėlės, kurios sutaupys laiko ir leis gyventi ramiau
Internetas – geriausias draugas ar sudėtingas galvosūkis? Teoriškai naršyti gali kiekvienas, bet praktiškai žmonės dažnai turi nevienodą žinių kiekį. Skaitmeninė atskirtis gali dar labiau gilinti socialinę izoliaciją, tad kiekvienam svarbu „susidraugauti“ su išmaniuoju telefonu. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, ir Rita Karpuvienė, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) komunikacijos projektų vadovė, sutaria, kad internete tarp pavojų slypi ir labai daug galimybių, tad svarbu neišsigąsti ir pasiimti iš skaitmeninio pasaulio, kas yra geriausia. J. Markeliūnė pažymi, kad sparčiai kintanti skaitmeninė erdvė reikalauja nuolatinio mokymosi. Nors mokytis reikia visiems, vis tik vyresnioji karta, kuri užaugo lėtesniame, daugiau žmogiškojo kontakto turinčiame pasaulyje, susiduria su didesniais pokyčiais. „Net ir šiandien iki skaitmeninės eros gimę žmonės…
„Telia“ stato naują bazinio ryšio stotį Palangoje – „Meldas“ derina funkcionalumą su pagarba gamtai
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pradėjo naujos kartos bazinių stočių statybas – pirmoji tokia, gamtai didesnio poveikio neturinti stotis jau įrengta ir veikia Užkanavėje, Palangoje. Ji jau užtikrina stabilesnį ryšį miesto svečiams ir gyventojams. Pasak Sigitos Šeputienės, „Telia“ Nekilnojamojo turto plėtros komandos vadovės, naujoji stotis simbolizuoja inovatyvų požiūrį į ryšių infrastruktūros plėtrą – suderintą su aplinka ir bendruomenės lūkesčiais. „Puikiai suprantame, koks svarbus geras ryšys Palangos gyventojams ir svečiams, todėl ieškojome tinkamiausio sprendimo. Mums buvo lygiai taip pat svarbu išsaugoti tai, kas Palangoje brangiausia – jos unikalų gamtinį grožį. Džiaugiamės, kad kartu su savivalda pavyko rasti sprendimą Užkanavėje, kuris yra ir funkcionalus, ir darniai įsilieja į aplinką. Tai – mūsų pagarbos miestui…
Radijo ryšio vaizdai nepražudė – bangos neša ir muziką, ir 5G
„Video Killed The Radio Star“– dainavo „The Buggles“ 1979-aisiais, tačiau jų pranašystė neišsipildė. Nors popkultūra radiją nurašė dar prieš keturiasdešimt metų, jis vis dar yra svarbus visų technologijų pagrindas. Be radijo bangų neveiktų nei Wi-Fi, nei 5G, nei joks mobilusis telefonas. Anot Ramūno Mikalausko, „Telia“ radijo tinklo vadovo, tai technologija, kuri liko fone, tačiau be jos neveiktų skaitmeninis pasaulis. „Radijo bangos buvo ir yra modernių ryšių technologijų pagrindas. 1901 metais jos pirmą kartą perskriejo Atlantą ir atvėrė duris sparčiam pasauliniam bendravimui. Nors šiandien daugelis retai įsijungia tradicinį radijo imtuvą, jo ryšys tebėra būtinas – be šių bangų neveiktų nei Wi-Fi, nei 4G ar 5G ryšys, nes telefonas būtent radijo bangomis…
L. Survilos įspūdžiai iš pasaulinės meno mugės „Art Basel“: ar kokybiškas menas vis dar priklauso tik galerijoms?
Birželio 19–22 dienomis praūžė viena prestižiškiausių pasaulyje meno mugių „Art Basel“. Ji į Bazelio miestą Šveicarijoje subūrė daugiau nei 93 tūkst. šiuolaikinio meno entuziastų. Šiemet ją pirmą kartą aplankiusi viešųjų ryšių specialistė ir „Samsung“ ambasadorė Lina Survila sako, kad technologijos atveria menui naujas duris: nyksta fizinės sienos tarp kūrėjo ir žiūrovo. DI valdomos skaitmeninės ekosistemos „Art Basel“ meno mugėje apsilankiusi buvusi ilgametė stilistė L. Survila pastebi, kad šiandien menas tampa prieinamas platesnei auditorijai. Anot jos, mugė sulaužo bet kokius išankstinius stereotipus apie elitinio meno pasaulio uždarumą – tai renginys, skatinantis dialogą tarp kūrėjų, lankytojų ir technologijų. „Daugeliui žmonių menas tampa tiltu, nors laikinai leidžiančiu išeiti iš savo rutinos. Bent kelioms…
Kompiuterio aušinimo problemos: kodėl neverta ignoruoti triukšmo?
Kompiuteris ima ūžti tarsi dulkių siurblys, korpusas įkaista taip, kad nesinori jo liesti, o veikimas tampa lėtas ir neprognozuojamas? Daugelis vartotojų šiuos simptomus ignoruoja – kol įrenginys galutinai „uždūsta“. Nors šiluma yra natūralus kompiuterio darbo rezultatas, pernelyg didelis karštis ir triukšmas dažnai signalizuoja apie aušinimo sistemos problemas, kurių ignoruoti nereikėtų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kompiuterio triukšmas gali būti pavojingas, kokios dažniausios aušinimo sistemos problemos ir kada būtinas profesionalus kompiuterių remontas. Kodėl kompiuteris kelia triukšmą? Kompiuterio triukšmas dažniausiai kyla iš ventiliatorių, kurių paskirtis – aušinti procesorių, vaizdo plokštę ar kitus komponentus. Triukšmas gali reikšti: Nors triukšmas gali pasirodyti tik smulkmena, iš tiesų jis dažnai įspėja apie tai, kad aušinimo sistema nebesusitvarko…
QR kodai palaipsniui užima brūkšninių kodų vietą: kaip verslas gali šiuo pokyčiu pasinaudoti?
Iki 2027 metų parduotuvėse įvyks svarbus pokytis – brūkšniniai kodai bus palaipsniui keičiami QR kodais. Lengvai nuskaitomi išmaniaisiais įrenginiais, jie atvers naujas galimybes tiek vartotojams, tiek prekybininkams, nes leidžia greitai rasti pasibaigusio galiojimo ar kokybės standartų neatitinkančias prekes. Kaip verslas gali maksimaliai išnaudoti QR kodų teikiamą naudą, atsako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims. Taupymas, kokybė ir efektyvumas vienu sprendimu Pasaulinė standartų tiekimo grandinei kūrimo ir vystymo organizacija GS1 paskelbė, kad iki 2027 metų pabaigos QR kodai taps naujuoju prekybos standartu ir palaipsniui atsiras ant daugelio produktų visame pasaulyje ir Lietuvoje. Savyje daug daugiau informacijos talpinantys QR kodai leidžia optimizuoti atsargų valdymą, tobulinti tiekimo grandinės efektyvumą ir sumažinti verslo nuostolius.…
