Kovo 3 d. paskelbtas naujausias pasaulio universitetų dalykinis reitingas „QS World University Rankings by Subject 2021“, kuriame Vilniaus universitetas (VU) išlieka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų trijose studijų kryptyse. Šiemet VU įvertintas 36 studijų kryptyse iš 51, rodikliai išliko stabiliai aukšti. Pirmą kartą VU įvertintas ekonomikos ir ekonometrijos kryptyje.
Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU išlieka fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta) srityse.
Humanitarinių mokslų srityje VU ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama lingvistika, šiemet atsidūrusi 251–300 vietoje, o fizinių mokslų srityje tiek pat metų geriausia išlieka fizikos ir astronomijos kryptis (301–350 vieta). Antrus metus iš eilės puikiai vertinama ir cheminės inžinerijos kryptis (351–400 vieta).
Verslo vadybos, matematikos, biologijos mokslų ir medicinos studijų kryptys patenka tarp 500 geriausiųjų pasaulyje. Šiemet VU pirmą kartą įvertintas ekonomikos ir ekonometrijos mokslų ir studijų kryptyje, kur užėmė 401–450 vietą.
Pagal H indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmę, geriausiai kaip ir kasmet vertinami fizikos ir astronomijos (72,7 taško iš 100) ir fiziniai mokslai (68,9 taško), taip pat verslas ir vadyba (66,3 taško), medicina (63,6 taško), statistika ir operatyviniai tyrimai (63,5 taško).
Sudarant šių metų QS pasaulio universitetų studijų krypčių reitingą, iš viso buvo vertinamos 1453 pasaulio institucijos, 51 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gyvybės mokslų ir medicinos, fizinių mokslų, socialinių mokslų ir vadybos.
Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas. Pagal šį rodiklį geriausiai VU vertinami komunikacijos ir žiniasklaidos studijų dėstytojai.
Pranešimą paskelbė: Liudmila Januškevičienė, Vilniaus universitetas
