Studijos

Tarp reikšmingiausių žurnalo „Physical Review A“ 50-mečio straipsnių – VU išskirtinio profesoriaus Gedimino Juzeliūno darbas

Tarptautinis mokslo žurnalas „Physical Review A“, švęsdamas savo pusės amžiaus gyvavimo sukaktį, atrinko 21 reikšmingiausią straipsnį, išspausdintą per 50 žurnalo leidimo metų. Tarp jų – ir Vilniaus universiteto (VU) išskirtinio profesoriaus habil. dr. Gedimino Juzeliūno su dviem bendraautoriais iš Jungtinių Amerikos Valstijų 2011 m. parašytas straipsnis „Realistic Rashba and Dresselhaus Spin-orbit Coupling for Neutral Atoms“.

Prof. G. Juzeliūnas su kolegomis Danieliu Campbelu ir Ianu B. Spielmanu iš Jungtinio kvantinio instituto (Joint Quantum Institute, JAV) straipsnyje pasiūlė būdą, leidžiantį sukurti vadinamąją Rashbos bei Dreselhauso sukinio ir orbitos sąveiką šaltiesiems atomams, juos paveikus tinkamai parinktais šviesos pluoštais. Elektronų sistemoms ši sukinio ir orbitos sąveika yra labai svarbi spintronikai bei pastaruoju metu plačiai tyrinėjamiems topologiniams izoliatoriams.

„Šie tyrimai yra svarbūs šaltųjų atomų spintronikai ir leis tirti kondensuotųjų medžiagų egzotines fazes, turinčias naujų ir netikėtų taikymų“, – teigia prof. G. Juzeliūnas, kuris yra šaltųjų atomų tyrimų pradininkas Lietuvoje.

Į „Physical Review A“ žurnalo jubiliejinį rinkinį buvo atrinkti straipsniai, kurie reikšmingai prisidėjo prie atominės, molekulinės ir optinės, kvantinės fizikos mokslo plėtros, paskelbdami apie reikšmingus atradimus arba inicijuodami naujas tyrimų sritis.

Mokslininkų tyrimai šioje srityje prasidėjo dar 2005 m., kai prof. G. Juzeliūnas kartu su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. Juliumi Rusecku ir dviem kolegomis iš užsienio pirmieji pasiūlė, kaip galima sukurti sukinio ir orbitos sąveiką šaltųjų atomų dujoms. Tačiau šio būdo pagrindinis trūkumas – dideli nuostoliai, kadangi yra panaudojama trumpai gyvuojanti sužadinta atomų būsena. 2011 m. mokslo žurnalo „Physical Review A“ straipsnyje pasiūlytas kitas būdas, leidžiantis išvengti šių nuostolių, apsiribojant tik ilgai gyvuojančiomis atomo būsenomis.

Pranešimą paskelbė: Liudmila Januškevičienė, Vilniaus universitetas

Parašykite komentarą