Praėjusiais metais Europos vėjo energetikos pajėgumai ūgtelėjo 7,8 proc. ir pasiekė 236 gigavatų (GW), o per metus instaliuotų naujų vėjo elektrinių bendra galia sudarė 17,4 GW. Pasak ekspertų, norint iki 2030 metų pasiekti Europos išsikeltą tikslą, kad 40 proc. elektros energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, reikėtų vėjo energetikos pajėgumus didinti dvigubai – iki 32 GW naujų vėjo jėgainių per metus. Nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio nedaug atsiliekanti Lietuva taip pat turėtų didinti vėjo elektrinių parkų apimtis – tai itin aktualu judant energetinės nepriklausomybės link.
Remiantis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ sudarytos 2021 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje pernai įdiegta 0,1 GW naujų vėjo jėgainių – bendras visų šalyje įrengtų vėjo jėgainių pajėgumas siekė 668 megavatų (MW).
„Nors bendrame Europos kontekste dar yra kur pasitempti, galime pasidžiaugti, kad vėjo energetikos atžvilgiu Lietuva yra lyderė tarp Baltijos šalių. Atsižvelgiant į tai, kad turime palankias ekonomines ir gamtines sąlygas – tiek sąlyginai lygų reljefą be vėjus galinčių užstoti kalnų, tiek Baltijos jūrą vakarinėje šalies dalyje – turime šansų ne tik pasivyti, bet ir aplenkti ES vidurkį“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė.
Pasak jos, šalies potencialą vėjo energetikai atskleidžia ir bandymai pasilyginti su šios srities lyderiais – štai Vokietijos kaimiškose vietovėse gyventojų tankis yra beveik 6 kartus didesnis nei Lietuvoje, tačiau vėjo elektrinių tankis tose pačiose vietovėse yra didesnis beveik 2 kartus nei mūsų šalyje. Tai rodo, kad Lietuva dar tikrai neišnaudoja savo potencialo.
Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje praėjusiais metais nebuvo įrengta nė viena nauja vėjo elektrinė – bendra vėjo jėgainių galia Latvijoje siekia vos 0,1 GW, Estijoje – 0,3 GW. To priežastis – vis dar nepakankamai palankus požiūris į vėjo energetiką, kuris daro įtaka didesniems ribojimams vėjo energetikos vystymui, taip pat mažiau palanki teisinė aplinka nei Lietuvoje. Ekonominės ir gamtinės sąlygos, pasak U. Daškevičiūtės, visose Baltijos šalyse yra panašios.
Būtina didinti energetinę nepriklausomybę
Nepaisant palankesnės teisinės aplinkos, plėtojant vėjo energetiką Lietuvoje vis dar susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis.
„Didžioji dauguma šalies gyventojų remia vėjo energetikos sektorių, o politinė aplinka tampa vis palankesnė, tačiau vis dar dažnai susiduriame su įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis, trukdančiomis sparčiau plėtoti vėjo jėgainių parkus. Nemažai reguliavimo aplinkos dalykų reikėtų keisti iš esmės, tačiau norint tą padaryti pirmiausia turėtų keistis su ja dirbančių valstybės tarnautojų požiūris“, – sako LVEA direktorė.
Vėjo energetikos plėtra itin aktuali kalbant apie šalies energetinę nepriklausomybę. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto užsakymu vasario pabaigoje bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, vykstančio karo Ukrainoje fone svarbiausiomis vertybėmis Lietuvos gyventojams išlieka laisvė (39 proc. respondentų) ir šalies nepriklausomybė (34 proc.). Tai užtikrinti turėtų būtent energetinė nepriklausomybė ir saugumas, įsitikinusi LVEA vadovė.
„Stabili vėjo energetikos plėtra Lietuvoje yra itin svarbi siekiant įgyvendinti Lietuvos strateginius tikslus. Prieš kelerius metus patvirtintoje šalies Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2050 m. 100 proc. šalies šildymo ir (arba) vėsinimo bei elektros energijos poreikių turi būti gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Šiandien matome, kad tos energetinės nepriklausomybės ir saugumo mums reikia kuo greičiau, ne 2050-aisiais ar 2030-aisiais“, – teigia ji.
„Wind Europe“ duomenimis, vėjo energetika Lietuvoje padengia apie 10 proc. metinio šalies elektros energijos poreikio. Tuo tarpu ES vidurkis siekia 14 proc.
„Lietuvos užmojai vėjo energetikos srityje yra itin dideli – praėjusių metų trečią ketvirtį šalis buvo antroje vietoje Europoje pagal naujų vėjo jėgainių užsakymų apimtis. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą primena, kad dabar Europai labiau nei bet kada anksčiau reikia išnaudoti didžiulius vėjo energijos išteklius, kad padidintų savo energetinį saugumą. Kiekvienas naujas vėjo jėgainių parkas prisideda prie to, kad taptume mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro importo, o tokioms šalims, kaip Lietuva, tai suteikia didžiules galimybes“, – komentuoja „Wind Europe“ vadovas Giles Dicksonas.
Siūlo dvigubai padidinti pajėgumus
Praėjusiais metais atsinaujinantys energetikos šaltiniai Lietuvoje pagamino apie ketvirtadalį visos šalyje suvartotos elektros energijos.
„Turint omenyje, kad elektros energijos poreikis nuolat auga, Lietuvai reikia įrengti tiek atsinaujinančios energetikos pajėgumų, kad patenkintume ne vien dabartinį, bet ir būsimą poreikį. Kad galėtume jaustis užtikrintai dėl šalies energetinės nepriklausomybės, turėtume kasmet instaliuoti dvigubai didesnius energetikos pajėgumus nei pernai“, – sako U. Daškevičiūtė.
Pasak jos, šiemet Lietuvoje planuojami nauji vėjo elektrinių parkai turėtų kilstelėti vėjo jėgainių galingumą iki 1 gigavato (GW) – vien per pirmąjį šių metų mėnesį užregistruota 10 naujų projektų, kurių bendras galingumas siekia 304 MW. Tačiau to nepakanka.
„Pasiekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus galime tik tuo atveju, jei ir toliau inertiškai judėsime į priekį. Kiekviena diena, kurią sugaištame atsimušę į biurokratines kliūtis, kelia rimtą grėsmę šalies socialiniam ir ekonominiam saugumui. Tikimės, kad atsinaujinančios energetikos šalininkų nuolat kartojama žinia buvo išgirsta ir artimiausiu metu galėsime džiaugtis realiais rezultatais“, – sako U. Daškevičiūtė.
G. Dicksono teigimu, dauguma vėjo elektrinių Europoje artimiausiu metu ir toliau kils sausumoje, nes tokie parkai reikalauja mažesnių investicijų ir gali būti statomi ten, kur yra elektros energijos poreikis. „Prognozuojame, kad per ateinančius penkerius metus 76 proc. naujų vėjo jėgainių pajėgumų sudarys sausumos vėjo jėgainės. ES išsikėlė tikslus iki 2030 m. turėti sausumos vėjo jėgainių, kurių bendra galia yra 374 GW, o iki 2050-ųjų – net 1000 GW. Kad ši didžiulė plėtra taptų realybe, vyriausybės turi skubiai spartinti leidimų išdavimą. Šiandien šios procedūros yra per ilgos ir per sudėtingos. Tai galioja ir Lietuvai. Šalies valdžios institucijoms derėtų vadovautis gerosiomis praktikomis, pavyzdžiui, Estijos patirtimi, ir sveiku protu vertinant vėjo energijos poveikį aplinkai. Pirmiausia būtina keisti požiūrį į tai, kad vėjo jėgainių vizualinis poveikis gali nedelsiant paskatinti sustabdyti naujus projektus. Jokioje kitoje šalyje tokio reguliavimo nėra“, – teigia „Wind Europe“ vadovas.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje veikė 315 vėjo elektrinių. Prognozuojama, kad iki 2026 m. įrengtos naujos vėjo elektrinės prisidės bent 1,2 GW prie bendros vėjo jėgainių galios. Daug tikimasi iš jūrinio vėjo įveiklinimo projekto Baltijos jūroje – planuojamas 700 MW jūrinių vėjo jėgainių parkas turėtų užtikrinti iki ketvirtadalio šalies elektros energijos poreikio.
Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima”
