Lietuvos senjorai skirtingai nuo kitų amžiaus grupių šalies gyventojų nelinkę skolintis, bet jie aktyviai naudojasi kasdieninės bankininkystės ir taupymo paslaugomis. Tokį finansinį Lietuvos senjorų portretą sudarė mažmeninės bankininkystės lyderio „Swedbank” specialistai, išanalizavę 60 ir daugiau metų amžiaus sulaukusių „Swedbank” klientų, kurie aktyviai naudojasi „Swedbank” paslaugomis, elgseną bei įpročius. „Žmonių finansinė elgsena visiškai patvirtina įsitikinimą, kad mūsų senjorai yra taupūs žmonės. Pavyzdžiui, jaunesni – 45-59 metų amžiaus – „Swedbank” klientai vartojamojo finansavimo paslaugomis naudojasi 7 kartus intensyviau nei 60 ir daugiau metų senjorai. Apie trečdalis senjorų, kurie aktyviai naudojasi „Swedbank” paslaugomis, turi terminuotą indėlį banke, o tai yra per 2 kartus daugiau, lyginant su 45-59 metų aktyvių „Swedbank” klientų terminuotų indėlių skaičiumi. Tai rodo, kad nepaisant mažų pajamų (vidutinė senatvės pensija „Sodros” 2008 m. ketvirto ketvirčio duomenimis Lietuvoje yra 809,73 litų), senjorai yra linkę taupyti ir naudotis saugiais taupymo būdais”, – sako Loreta Lapinskaitė, „Swedbank” Klientų aptarnavimo departamento direktorė. Kaip rodo „Swedbank” atlikta senjorų finansinio elgesio analizė, vyresnio amžiaus gyventojai daug rečiau skolinasi, dažniausiai renkasi tradicinius pinigų kaupimo ir taupymo būdus, sudaro terminuotų indėlių sutartis. Į banką senjorai dažniausiai ateina pasiimti pensijos, susimokėti už komunalines paslaugas, atlikti pavedimų ar sudaryti indėlio sutarties. Mažiau nei pusė senjorų, kurie yra „Swedbank” aktyvūs klientai, yra įsigiję banko mokėjimo korteles, t. y. mažiau nei kitų amžiaus grupių klientai (pavyzdžiui, 45-59 amžiaus grupėje šios paslaugos skvarba viršija 80%). L. Lapinskaitės teigimu, net 85 proc. senjorų, turinčių mokėjimo korteles, jomis naudojasi, o tai atspindi ir kitų „Swedbank” privačių klientų naudojimosi kortelėmis lygį. „Turinčių mokėjimo korteles senjorų elgsena, paneigia mitą, kad vyresnio amžiaus žmonės visiškai vengia šiuolaikinių atsiskaitymo priemonių. Taip, jie rečiau nei jaunesni žmonės banke pasiima mokėjimo kortelę, tačiau turėdami ją, naudojasi taip pat aktyviai, kaip ir jaunesni klientai. Skiriasi tik kortelių naudojimo vietos – senjorai jas labiau naudoja bankomatuose”, – sako L. Lapinskaitė. Anot „Swedbank” Klientų aptarnavimo departamento direktorės, situacija yra gana stabili ir nekintanti, lyginant senjorus per paskutinius 12 mėnesių, t. y. aiškių ženklų, kad ši klientų grupė pradeda vis daugiau naudotis mokėjimo kortelėmis atsiskaitant, už prekes ir paslaugas, kol kas nesimato. „Aktyviai dirbame, siekdami tenkinti įvairaus amžiaus grupių klientų poreikius – pavyzdžiui, jaunimui siūlome sparčiai populiarėjančią programą ZOOM –, o šįkart, įvertinę senjorų poreikius ir siekdami pagerinti jų kasdienį gyvenimą, skatinsime vyresnio amžiaus klientus aktyviau naudotis mokėjimo kortelėmis, todėl siūlysime jas įsigyti itin patraukliomis sąlygomis”, – sako L. Lapinskaitė. Nuo liepos 1 dienos „Swedbank” padaliniuose senjorams bus siūloma mokėjimo kortelę įsigyti tik už 1 litą per mėnesį. Iš viso per metus kortelė jiems kainuos 12 litų. Mokestis – 1 litas – bus nurašomas kiekvieną mėnesį nuo kortelės sąskaitos. Jeigu „Swedbank” siūloma paslauga neatitiktų kliento lūkesčių, senjoras galės bet kuriuo momentu kortelės atsisakyti, nepatirdamas jokios finansinės žalos. Vardindama pasiūlymo tikslus L. Lapinskaitė sako, kad naudodamiesi banko mokėjimo kortelėmis senjorai gali pasiimti pinigus (dažniausiai – gaunamą pensiją) patogiau ir saugiau, nes nereikia eiti į banko padalinį, pinigus galima pasiimti bet kada, be to, nereikia iškart pasiimti, neštis ir namuose laikyti visos sumos. Naudojantis mokėjimo kortele pinigus galima išsigryninti mažesnėmis sumomis – iš bankomato pasiimti tiek, kiek tuo metu reikia, arba parduotuvėse atsiskaityti kortele.
