Karšta ir ilga vasara 2018 m. pristabdė Lietuvos alaus rinkos mažėjimą. Rinkos lyderio pozicijas ir toliau stiprinančio „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) vadovas Rolandas Viršilas teigia, kad šalies gyventojai vis dažniau renkasi premium klasės bei nealkoholinį alų, o Lietuvos aludariai vis intensyviau ieško eksporto rinkų.
„Lietuvos alaus rinka traukiasi jau daug metų. Visų pirma dėl to, kad mažėja gyventojų. Procesą dar paspartina nesubalansuota akcizų politika – žmonėms apsimoka pirkti kaimyninėse valstybėse ar tiesiog pereiti prie stipresnių gėrimų.
Taigi, aplinkybės nėra palankios. Tačiau tokia situacija skatina kūrybiškumą ir naujų kelių paiešką. Tą darome ir mums tai visai sekasi. Todėl ir išlaikome aiškią lyderystę tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse“, – pristatydamas 2018 m. veiklos rezultatus kalbėjo ŠUA ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
2018 m. Lietuvos alaus rinkos traukimąsi pristabdė karšta vasara. Jei 2017 m. rinka traukėsi 12,8 proc., tai 2018 m. – 8 proc. Iš viso per 4 metus alaus rinka Lietuvoje sumažėjo ketvirčiu. O štai stipriųjų gėrimų sektoriaus perspektyvos šviesesnės – 2018 m. susitraukimas čia tesiekė 3,2 proc.
Sparčiausiai auga nealkoholinio alaus populiarumas
Bendrai 2018 m. ŠUA pardavė 4 proc. daugiau gėrimų. Alaus pardavimas, nepaisant krintančios rinkos, paaugo 1,2 proc., gaiviųjų gėrimų – 18 proc., energinių – 10 proc., vandens – 5 proc. Tačiau pagal augimą pirmauja nealkoholinis alus, kurio 2018 m. ŠUA pardavė net 102 proc. daugiau.
„Viena pagrindinių Lietuvos alaus rinkos tendencijų – pigaus alaus paklausa krinta, o brangesnio, „Premium“ klasės, kyla. Tai liudija, kad šalyje stiprėja alaus kultūra, kurią palaiko ūgtelėjusios žmonių pajamos. Išlieka ir kita ryški tendencija – nealkoholinio alaus populiarumas kopia vis į naujas aukštumas“, – sako R. Viršilas.
2014 m. nealkoholinis alus užėmė vos 0,8 proc. rinkos. Po 4 metų ši dalis padidėjo daugiau nei 5 kartus – iki 4,2 proc. Šiuo metu net 4 populiariausias nealkoholinio alaus rūšis gamina „Švyturys-Utenos alus“. Nealkoholinis alus labiau mėgstamas miestuose, kur jo pardavimo svoris dvigubai didesnis nei kaimo vietovėse.
Aiški ŠUA lyderystė 2018 m. buvo matoma visuose Lietuvos alaus rinkos segmentuose. Populiariausiame lager alaus segmente ŠUA tenka 46 proc., kvietinio alaus – 55 proc., tamsiojo alaus – 41 proc. segmento dalies. Tačiau akivaizdžiausiai ŠUA pranašumas matyti nealkoholinio alaus ir alaus koktelių segmentuose – čia įmonei tenka atitinkamai 66 proc. ir 73 proc. rinkos dalies.
Lietuviški gėrimai įsitvirtina Afrikoje
„Lietuvos rinka tampa vis ankštesnė, todėl tiek mes, tiek kiti aludariai vis daugiau jėgų skiriame eksporto plėtrai. Ir šis procesas turėtų tik stiprėti. Šiuo metu nemažai ŠUA gėrimų keliauja į kaimynines valstybes bei Vakarų Europą. Taip pat atrandame ir visiškai naujas, tačiau didelį potencialą turinčias Afrikos valstybių rinkas“, – pasakoja R. Viršilas.
2018 m. ŠUA gėrimų eksportą padidino 13 proc. – iki 36 mln. litrų. Sparčiausiai – net 225 proc. – augintas eksportas į Vokietiją, kuri yra 4 pagal dydį ŠUA Europos rinka. Daugiau produkcijos eksportuojama į Rusiją, Baltarusiją bei Jungtinę Karalystę.
Afrikos valstybėse (Ganoje, Tanzanijoje ir kitur) nemenko populiarumo sulaukia ŠUA sidras, kurio čia eksportuota 1,1 mln. litrų.
Estai kenčia nuo akcizų, latviai nugriebia grietinėlę
2018 m. Baltijos šalyse „Carlsberg“ grupė pajamas didino 7 proc. – iki 317 mln. Eur. Prie to prisidėjo tiek pakeistas įmonių valdymo modelis, tiek nauja strategija, tiek karšta vasara.
2018 m. Lietuvoje („Švyturys-Utenos alus“) parduota 4 proc. daugiau – 139 mln. litrų nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Estijoje („Saku“), kurioje dėl itin aukštų akcizų gyventojai ir suomių turistai apsiperka Latvijos pasienyje, pardavimas mažėjo 2 proc. – iki 118 mln. litrų. Ryškiausias augimas – Latvijoje („Aldaris“), kuri dėl mažiausių akcizų pritraukia kaimyninių valstybių pirkėjus. Čia pardavimas šoktelėjo 10 proc. – iki 47 mln. litrų.
Baltijos šalyse „Carlsberg“ ir toliau lieka aiškus lyderis. 2018 finansiniais metais įmonė atsiriekė 37 proc. regiono mažmeninės rinkos vertės (artimiausiam konkurentui teko 27 proc.). Aiškiausiai pirmavimas, pagal pardavimo vertės dalį, matyti Lietuvoje – 41 proc. (artimiausias konkurentas – 22 proc.), Latvijoje – 27 proc., Estijoje – 39 proc.
Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“
