Kaip, po daugiau nei 20 metų, atrodytų Lietuvos „sėkmes istorija“ švietimo srityje? Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikės Sigitos Trainauskienės, negrįžtamo švietimo proveržio atveju „visi abiturientai turėtų lygias galimybes įstoti į Oksfordą, Lietuva taptų vienu iš geriausių pavyzdžių švietimo srityje, šalies universitetai patektų į geriausių pasaulio universitetų šimtuką, o mokytojo profesija pagaliau taptų prestižine“.
Kauno technologijos universiteto (KTU) multifunkciniame centre su integruota biblioteka vykusioje valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę?“ ekspertai nagrinėjo ateities scenarijus, susijusius su šalies švietimo, mokslo ir technologijų perspektyvomis.
Tęstinumo poreikis
Kovo mėnesį Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir partnerių surengtose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse įvairių sričių specialistai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturias pagrindines galimas Lietuvos ateities vizijas: autokratija ir švietimo proveržis, demokratija ir švietimo proveržis, autokratija ir švietimo stagnacija bei demokratija ir švietimo stagnacija.
Gegužės 30 d. vykusioje diskusijoje, į kiekvieną jų švietimo ekspertai gilinosi ieškodami atsakymų į klausimus apie ateities Lietuvos švietimo ir mokslo sistemą, inovacijų prieinamumą bei planuojamą šalies vaidmenį naujųjų technologijų amžiuje.
Diskusijos metu išskirti keturi klausimai: kokie švietimo srities pokyčiai pastebimi pasaulio mastu, kokia yra Lietuviška švietimo vizija, kaip ją įgyvendinti bei kokia būtų ateitis, jei liktume ten, kur esame? Ekspertų vertinimu, švietimo sistemos tobulinimui kelia užkerta įsisenėjusios viešosios politikos problemos.
Diskusijoje dalyvavęs Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Linas Mažutis, kaip didžiausią problemą įžvelgia tęstinumo nebūvimą.
„Kad ir kaip bebūtų – mokslas atsiremia į finansavimą. Lietuvoje mokslas yra finansuojamas kas keturis metus, pagal politines partijas. Dėl to, tam tikrais metais mokslininkai gauna pinigų vykdyti mokslinius tyrimus, tuomet keturis metus tyrimai nevyksta, o atėjus naujai partijai, vėl teikiamas didžiulis finansavimas konkrečiai mokslo šakai. Ši tendencija kenkia tolimesniam mokslo vystymuisi, todėl, siekiant įgyvendinti tam tikrą strategiją, svarbus tęstinumo užtikrinimas“, – pasakoja L. Mažutis.
Vieno iš „EdTech Lithuania“ įkūrėjų, Vlado Lašo požiūriu, svarbu išlaikyti jaunų žmonių žingeidumą, smalsumą, norą mokytis, ir paskatinti juos drąsiai siekti savo svajonių. „Mes to ne tik neišsaugom, bet dažnai slopinam, ne tik savyje, bet ir jaunuose žmonėse. Mes turime išugdyti žmones, kurie mokosi visą laiką, kuriems įdomūs įtraukiantys iššūkiai ir dalykai, kuriuos vėliau jie padaro geriau nei mes“.
Anot eksperto, tokių savybių ugdymas yra tiesiogiai susijęs su mokytojų gebėjimu sudominti moksleivius bei suspėti su šiandieniniai iššūkiais.
„Labai svarbu, jog tie programuotojai, kurie programuoja mūsų ateitį, turėtų pagalbą, įvertinimą ir tinkamą atlyginimą. Programuotojų, kurie programuoja mūsų telefonus ir kompiuterius, atlyginimai padvigubėjo, tačiau mokytojų, kurie programuoja mūsų ateitį, ne. Galbūt todėl programuotojų šiandien nestinga“, – teigia V. Lašas.
VDU licėjaus „Sokratus“ mentorius Miša Jakobas taip pat akcentavo mokytojo gebėjimo perteikti žinias svarbą bei talentų ugdymo problemas. Pasak M. Jakobo, mokykloje vedamos pamokos turėtų siekti aukštesnio nei vidutinio lygio, o dėstymo būdas privalo atsižvelgti į talentų ugdymui reikiamus aspektus.
„Mes privalome mokėti strateguoti ir išmokyti vaikus kalbėti apie strategiją. Tam reikalingi atsidavę ir protingi vaikai. Pasaulyje tuo keliu jau yra einama, yra ieškomi proto bokštai, tik juos reikia surasti“, – sako M. Jakobas.
Technologijos – kertinis aspektas
KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė, kalbėdama apie iššūkius, su kuriais susiduria aukštasis mokslas, išskyrė naujų ir sudėtingesnių kompetencijų, persikvalifikavimo poreikį, lengvai pasiekiamas mokymosi alternatyvas bei mokymosi paradigmos pokytį. Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, K. Ukvalbergienė suformavo aukštojo mokslo viziją, kuri universitetą apibūdina kaip bendruomenės ir tapatybės kūrėją.
„Aukštojo mokslo vizija 2050 metams galėtų būti pagrįsta bendradarbiavimu ir bendro kūrimo principu, kuriame būtų įtraukiamos visos suinteresuotos šalys. Ši vizija spręstų aktualias visuomenės problemas ir ugdytų ateičiai atsparius visuomenės narius“, – teigia K. Ukvalbergienė.
KTU Studijų departamento direktorė K. Ukvalbergienė universitetus įsivaizduoja kaip stiprius „pokyčių agentus“, kurie palaiko ir inicijuoja pasikeitimus, puoselėja vertybes. Pasak jos, siekiant įgyvendinti šią viziją, svarbu užtikrinti investicijas į fundamentaliuosius tyrimus, naujųjų žinių kūrimą.
„Mes turime kalbėti apie lanksčius mokymosi kelius, studijų individualizavimą, kurį turėtume užtikrinti per tam tikrą adaptyvųjį, įtraukiantį mokymąsi. Čia didelį vaidmenį vaidins technologijos, į kurias reikia investuoti, ir tai neturėtų būti paliekama universiteto, aukštojo mokslo institucijų atsakomybei, kadangi tai lems viso aukštojo mokslo situaciją ateityje“, – teigia KTU Studijų departamento direktorė.
K. Ukvalbergienė pasidalino ir naujais mokėjimo už studijas modeliais, kurie galėtų veikti prenumeratos principu. „Viso gyvenimo prenumerata, kuri užtikrina tam tikrą krepšelį visam gyvenimui bei asmeniui leidžia, pajutus poreikį, rinktis ir formalųjį, ir neformalųjį mokslą ar persikvalifikuoti“.
Reikalingas startuolio mąstymas
Privataus mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Lietuvos ateities vizijos neįsivaizduoja be „startuolio“ mąstymo ir rinkas kuriančios inovacijų politikos.
„Nuolatinės kaitos situacija, kurioje atsiranda bei vėl išnyksta naujos galimybės, prognozuojama ir ateityje. Siekiant pasinaudoti tomis galimybėmis rinkoje, reikalingas „startuolio“ mąstymas, kuris pasižymi įžūlumu ir tikėjimu savimi. Jis yra reikalingas norint pritraukti kapitalą į pasirinktas strategines nišas, kaip bio-ekonomika, gyvybės mokslai. Šis kapitalas gali būti tiek išorinis, tiek vidinis, su tęstiniu finansavimu“, – teigia A. Paliokaitė.
Ekspertė taip pat išskyrė tokias kompetencijas, kaip greitis, lankstumas, eksperimentavimo kultūra, su kuria „niekaip nesuderinama biurokratija“.
„Biurokratija nepadės pasinaudoti rinkoje netikėtai atsivėrusiais segmentais bei juos užimti, nepadės sukurti laisvo verslo, o „užbiurokratintas“ mokytojas nesukurs laisvos asmenybės. Mokslas, kuris yra išmokęs atsiskaityti už kiekybę nesukurs išradimų. Todėl, jeigu mes norime atlaisvinti resursus kūrybai, mano nuomone, turime šalinti biurokratiją“, – sako A. Paliokaitė.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis akcentavo, jog užsienio investuotojai Lietuvoje ieško talentų, kurie dirba žiniomis kuriamoje ekonomikoje ir įdarbina žinias gerovės ir pridėtinės vertės kūrimui. Pasak jo, nepaisant aplinkos veiksnių, svarbu suplanuoti šalies viziją, kuri atlieptų šių talentų poreikius.
„Nors mes nežinome, kas bus 2050 metais, esame tikri jog tai bus nauji įgūdžiai, kurių šiandien neturime, transformuojantys modeliai, tiek ekonomikos, tiek švietimo sektoriuje, naujųjų technologijų amžius bei globali paklausa ir sąveika. Nepriklausomai nuo srities, ar tai kapitalas, ar darbdaviai, ar mokslas, izoliuotai nedirbsime“, – sako E. Čivilis.
20 metų vizija
Šešių diskusijų ciklas, vyksiantis didžiuosiuose Lietuvos miestuose, yra viena iš ruošiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dalių. Teminių diskusijų metu politikos, ekonomikos, švietimo srities atstovai ir kiti specialistai nagrinės temas, svarbias valstybės raidai: saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita ir valstybės valdymas.
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ – dokumentas, numatantis 20 metų progreso viziją bei įgyvendinimui reikalingus planus, sėkmės rodiklius, vystymosi sritis. Jis rengiamas naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. foresight) metodą. Šio projekto tikslai apima šalies socialinę, ekonominę ir aplinkos pažangą, kurios scenarijai bus pateikti Seimui iki 2023 metų kovo 10 d.
Strategiją rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) ir partneriais – kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis.
Pranešimą paskelbė: Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas