Nors vieni salierais gardina salotas, troškinius, sriubas ar valgo juos žalius, kiti ryškaus šios daržovės skonio tiesiog nemėgsta. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, salierai itin tinkami pošventiniam laikotarpiui, kai norisi lengvesnio maisto – juose gausu vandenyje tirpių ir netirpių skaidulų, vitaminų bei žmogaus organizmui reikalingų mineralų, o jų panaudojimas kulinarijoje itin universalus: galima valgyti tiek saliero stiebą, tiek jo lapelius bei šakniagumbį. Kaip namuose ilgiau išlaikyti salierus šviežius ir ką iš jų pagaminti dalijasi mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ vaisių ir daržovių kategorijos vadovė Olga Suchočeva. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, nors kai kurie nemėgsta salierų skonio, ši daržovė privalo rasti vietą kasdienės mitybos…
Endometriozė: simptomus mėgdžiojanti ir sunkiai nustatoma moterų liga
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų, t. y. 190 mln. pasaulio gyventojų, serga endometrioze. Lietuvoje ši lėtinė ir nepagydoma liga diagnozuota 14,5 tūkst. pacienčių, tačiau, pasak Vilniaus „MediCA klinika“ gydytojos akušerės-ginekologės Akvilės Vilkaitienės, realūs skaičiai gali būti dar didesni. „Endometriozę nustatyti sudėtinga, todėl pasitaiko atvejų, kai ji diagnozuojama tik praėjus 7-12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus. Kai kurios moterys į gydytojus net nesikreipia, nes liga pasireiškia be jokių simptomų, dėl to gali išsivystyti rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip nevaisingumas“, – sako akušerė-ginekologė. Apie ligą signalizuoja simptomų gausa Endometriozė – tai liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės – endometriumo – išplitimas už gimdos ribų. Ji gali būti…
Atsakymas į LRT tyrimą apie STI – tiesa iš pirmų lūpų
Sausio 6 d. LRT paskelbė tyrimą apie Sveikatos teisės institutą (toliau – STI). Dalinamės viešais išsamiais STI direktoriaus dr. Rimo Jankūno atsakymais į Jurgos Tvaskienės klausimus. Turint patirties, jog tik LRT žurnalistams pateikti atsakymai panaudojami selektyviai, iškreiptai arba yra apskritai nutylimi, J. Tvaskienei buvo nusiųsta bendra pozicija, o išsamūs atsakymai skelbiami tiesiogiai visuomenei. 1. Esate minėjęs, kad Sveikatos teisės institutas įkurtas Feisbooko grupės „Pandeminiai ieškojimai“ pagrindu. Kas ir kodėl subūrė šią grupę? Kiek žinau, ją 2020 m. pavasarį įkūrė grupė žmonių, kurių daugumą sudarė gydytojai, besispecializuojantys epidemiologijos srityje. Jie buvo tarp pirmųjų, pastebėjusių neadekvačią valstybių reakciją į COVID-19. Džiaugiausi, kai 2020 m. rudenį buvau pakviestas ten prisijungti, nes atsirado galimybė…
Veganiškas sausis: iššūkis geresnei savijautai ir sveikesnei planetai
Visame pasaulyje vis daugiau žmonių prisijungia prie iniciatyvų, skatinančių riboti gyvūninės kilmės produktų kiekį, kartu į mitybą įtraukiant daugiau augalinės kilmės maisto. Veganiško sausio iššūkis kviečia Naujuosius metus pradėti visam mėnesiui atsisakant mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų – tai naudinga ir sveikatai, ir planetai. Prisijungus prie Veganiško sausio iššūkio per mėnesį „sutaupysite“ 124,900 litrus vandens, 84 kv. km. miško ir 273 kg anglies dvideginio emisijų – tai daugiau, nei mėnesiui atsisakius automobilio! Sausio mėnesį startuojančios įvairios iniciatyvos kviečia naujus metus pradėti žalingus įpročius keičiant gerai savijautai užtikrinti reikalingais veiksmais: pavyzdžiui, Raudonasis sausis skatina metus pradėti sportuojant, ir taip prisidėti prie emocinės būklės gerinimo tamsiuoju metų laiku, o Sausasis sausis…
COVID-19 ligos pasekmės – ne visada apčiuopiamos: į ką vertėtų atkreipti dėmesį?
COVID-19 liga gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo besimptomių ar lengvus simptomus sukeliančių formų iki sunkių sutrikimų, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių. Daugelis žmonių pasijaučia geriau jau po kelių dienų ar savaičių, tačiau kitiems liga ir atsistatymas užtrunka net kelis mėnesius. Organizmo atsigavimas gali užsitęsti ir persirgus lengva forma, todėl dažnas žmogus ilgą laiką jaučia nuovargį, energijos trūkumą ir išsiblaškymą. Vis dažniau pastebima, kad tiesiogiai ar per imuninės sistemos reakcijas virusas pažeidžia vidaus organus – plaučius, širdį, inkstus, nervų sistemą, gali sukelti kraujo krešumo sutrikimus. „Koronavirusu persirgęs žmogus jaučia nuovargį, užsitęsusį kosulį, dusulį po fizinio krūvio ar ramybėje. Vargina sąnarių, raumenų, krūtinės, galvos skausmas, svaigimas, dingęs arba silpniau jaučiamas kvapas…
Po jauno žmogaus mirties – kilnus artimųjų sprendimas
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad pirmosiomis naujųjų metų dienomis buvo užregistruotas pirmasis efektyvus organų donoras šiais metais. Po jauno žmogaus mirties šeimos nariai rado stiprybės priimti kilnų sprendimą – padovanoti organus donorystei. Atlikus reikalingus tyrimus nustatyta, kad transplantacijai yra tinkami penki donoro organai ir ragenos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose recipientams bus transplantuoti donoro inkstai, širdis ir ragenos, Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose – donoro kepenys. Transplantacijai yra tinkami ir donoro plaučiai, tačiau Lietuvoje šiam organui tinkamas recipientas rastas nebuvo. Per užsienyje transplantacijas koordinuojančias agentūras recipientas buvo rastas Šveicarijoje. Artimiesiems tokia staigi netektis po didžiųjų metų švenčių yra begalinis skausmas, tačiau organų donorystė leidžia…
Patarė, kaip valdyti nerimą, nemigą ir stresą: tebūnie tai šių metų pažadas sau
Švenčių laikotarpis gali būti apgaulingas. Nors viskas spindi puošniais žaisliukais, juntama pakili ir džiugi nuotaika, tačiau pastebimai padaugėja ir nerimą išgyvenančių žmonių. Jį sukelia ne tik pasiruošimas šventėms, bet ir besibaigiantys metai, naujų pasitikimas, buvusių ir būsimų tikslų išsikėlimas. BENU vaistininkė Laura Mockutė dalijasi patarimais, kaip svarbu ateinančiais metais skirti laiko sau ir pasirūpinti savo emocine būsena. Išsiderinęs miego ritmas, emocijų perteklius, skubėjimas ar netikėtai užklupęs vienišumo jausmas – visa tai dažnos pošventinio nerimavimo priežastys. Tačiau stresas, kaip sako vaistininkė, yra dalis mūsų gyvenimo, nuo jo nepabėgsime. „Jis reikalingas tam, kad žmogus adaptuotųsi prie pasikeitusių situacijų. Svarbu tik išmokti jį atpažinti ir tinkamai suvaldyti, tuomet lengviau įveiksime sunkumus. Kitu atveju…
Po šventinio maratono: 8 produktai organizmo atstatymui
Didžiosios metų šventės tapo iššūkiu organizmui, todėl pradedant naujuosius metus, vertėtų daugiau dėmesio skirti savo mitybai ir sugrįžti į sveikesnės gyvensenos vėžes. Įsidėmėkite aštuonis produktus, kurie padeda atkurti organizmo balansą ir gerą savijautą. „Šventiniu Kalėdų laikotarpiu daugelis žmonių gausiau mėgavosi maistu ir nutolo nuo įprasto mitybos režimo. Per šventes valgoma gan sunkaus maisto – nuo įvairiausių mišrainių iki saldėsių, tad natūralu, jog po tokio maratono žmonės jaučiasi apsunkę ir pasyvesni. Norint grįžti į įprastas vėžias, reiktų ir sumažinti suvalgomo maisto kiekį, ir vartoti daugiau tam tikrų produktų, kurie padeda organizmui išsivalyti bei suteikia daugiau energijos“, – sako lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Ji dalinasi 8…
Gydančios knygų galios – ar skaitymas gali išgydyti psichines ligas?
Į pasaulį įžengus pandemijai, knygos sulaukė atgimimo laikotarpio – daugelis, užsidarę namie, leido laiką su knyga, o knygų pardavimai per pastaruosius metus išaugo net kelis kartus. Atsiribojimas nuo socialinio gyvenimo ir pašlijusi psichinė sveikata skatino žmones ieškoti atsakymų knygose, tad populiarumą pajuto ir psichoterapijoje naudojamas gydymo metodas – biblioterapija arba kitaip – gydymas knygomis. Šiuo nenuspėjamu ir įtampą keliančiu metu biblioterapija tapo kaip niekad reikalinga – padaugėjus laiko susitelkimui į save, daugelio psichinė sveikata labai suprastėjo. Ne veltui biblioterapija yra laikoma netradicinės medicinos metodu, kuris padeda žmogui jaustis geriau, į pagalbą pasitelkus gydomąją literatūrą. Vaistinė sielai Biblioterapija – tai terapijos būdas, kai skaitant knygas, keliami savęs pažinimo klausimai, skaitytojas užsiima…
Sveikatos specialistai įspėja: žmonės su antsvoriu dažniau skundžiasi širdies negalavimais
Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje, o remiantis statistikos duomenimis, kas 36 sekundes pasaulyje gyvybės netenka žmogus, kurį vargina įvairūs širdies negalavimai. Specialistai pastebi, kad didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis visų pirma kyla antsvorio turintiems asmenims. Nors dažniausia svorio kontrolės paskata yra noras atrodyti geriau, antsvorio atsikratymo kelyje kur kas svarbesni turėtų būti geresnės savijautos ir sveikatos tikslai. Kokius produktus vartoti ir kokių atsisakyti siekiant atitolinti širdies susirgimus bei kovoti su antsvoriu? Širdies sveikatą lemia mūsų kraujagyslių funkcija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinės draugijos Kardiologijos draugijos pirmininkas Arnoldas Leleika pabrėžia, jog būtent širdis yra tas organas, kuris nepailstamai dirba visą mūsų…
