Būdų pasilepinti yra daugybė. Vienas jų – pasimėgauti burnoje tirsptančiu saldumyno gabalėliu, tačiau turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną žmogų, kuris nevalgo tam tikrų maisto produktų ar jo sudedamųjų dalių, pavyzdžiui laktozės, glitimo, cukraus. Visgi, šiandienjie turi platų, kiekvienam tinkamų produktų pasirinkimą: pradedant alternatyvomis mėsai ir baigiant sveikuoliškais desertais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai domisi maistu ir jo tendencijomis, o dėmesys sveikesniems desertams auga. „Net ir laikantis sveikos gyvensenos principų saldumynų iš savo raciono išbraukti nebūtina. Šiuo metu yra galybė alternatyvų, kurios konditerijos gaminius paverčia sveikesniais. Būtent dėl šios priežasties mūsų tinklo desertų asortimente siūlome įvairių gardėsių: vieni tiks tiems, kurie netoleruoja laktozės ar glitimo, kiti…
Nelygybė įgriso: su vėžiu kovojantys pacientai sieks suvienodinti diagnozavimo ir gydymo sąlygas
Lietuvoje onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti skiriama suma, tenkanti vienam gyventojui, yra 2–3 kartus mažesnė, palyginti su Europos Sąjungos (ES) Vakarų valstybėmis. Mūsų šalyje ir visame Rytų bei Vidurio Europos regione taip pat ilgiau užtrunka ir onkologinių ligų diagnozavimas, pacientai taip pat būna priversti ilgiau laukti inovatyvių vaistų. Kaip kovoti su tokia nelygybe ir ką galima pakeisti jau artimiausiu metu? Į šiuos ir kitus klausimus bus stengiamasi atsakyti šių metų kovo 18–19 d. Rygoje vyksiančiame Europos onkologinių pacientų organizacijų kongrese „Dėl lygybės įveikiant vėžį“. Vieni prasčiausių rodiklių – LietuvojeEuropos Parlamentas (EP) nusistatė prioritetą onkologijai ir užsibrėžė tikslą, kad iki 2030 m. ES pagerėtų bent 3 mln. pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo…
Įsimintiniausi tinklaraštininkės K. Remeikaitės pusryčiai – Biržų krašto kluone ant šiaudų valgant grikių miltų sklindžius
Maisto tinklaraštininkė, paskyros „Ko nors skanaus “ kūrėja Kotryna Remeikaitė visada stengiasi keliauti ten, kur gali paragauti dar nepažintų skonių ir pasisemti idėjų naujiems receptams. Tačiau net po kelionių į užsienį iki šiol įsimintiniausi jos valgyti pusryčiai – Biržų krašte ragauti grikių miltų sklindžiai, kuriuos kepė jos šeimą nakvynei palapinėje priėmusi Onutė. Įkvėpta biržiečių unikalumo ji iš „Rimi“ parduotuvėse randamų lietuviškų produktų sukūrė sentimentalų desertą su ruginės duonos trupiniais ir kviečia jį išbandyti Vasario 16-osios proga. „Pamenu, kokia skeptiška buvau, kai tėvai man, dar paauglei, pasakė, kad tais metais atostogausime Lietuvoje. Tiesiog košmaras! Tada tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad iš atostogų namo parsivešiu tiek daug įspūdžių, – pirmąsias savo atostogas keliaujant…
Lėtinės plaučių ligos priežastys – nuo žalingo įpročio iki kenksmingos darbo aplinkos ir oro sąlygų įtakos
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje, kasmet nusinešanti apie 3,23 milijono gyvybių, tačiau ši liga nėra mirties nuosprendis. Laiku nustačius diagnozę ir sėkmingai kontroliuojant ligą galima išvengti gresiančio neįgalumo. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Pulmonologijos centro gydytoja pulmonologė Alicija Pažus-Maškalo teigia, kad labai svarbu laiku reaguoti į pasireiškusius negalavimus siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui, nes ankstyvoje ligos stadijoje sergantieji prie varginančių simptomų prisitaiko ir sveikata nesiskundžia. „Vystantis lėtinei obstrukcinei plaučių ligai dėl padidėjusios bronchų sekreto gamybos ir jo kaupimosi bronchuose pacientą vargina lėtinis kosulys ir skrepliavimas, atsiranda švokštimas ir dusulys dėl lėtinio bronchų uždegimo susiaurėjusių smulkiųjų kvėpavimo takų. Susidaro vadinamieji oro spąstai, kurie sutrikdo oro pasišalinimą…
Kokiems tikslams tinka antikūnų tyrimai prieš pandeminį SARS-CoV-2 virusą?
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pažymi, kad teigiamas antikūnų tyrimo prieš pandeminio SARS-CoV-2 viruso rezultatas gali rodyti ankstesnę infekciją arba vakcinaciją, tačiau jo negalima naudoti norint nustatyti, ar asmuo šiuo metu yra užkrečiamas, ar turi imuninę apsaugą nuo infekcijos ar pakartotinio užsikrėtimo, ypač naujomis atmainomis. Antikūnai (Ak) susidaro žmogaus organizme kaip imuninio atsako prieš SARS-CoV-2 virusą dalis ir juos gamina B tipo ląstelės. Juos galima aptikti tiriant kraują arba seilių mėginį.. IgG klasės antikūnus galima patikimai aptikti praėjus 14 dienų po SARS-CoV-2 viruso infekcijos ar vakcinacijos ir jie išlieka ilgiau nei IgM klasės antikūnai. Aukščiausias antikūnų lygis prieš SARS-CoV-2 virusą pas daugumą žmonių yra pasiekiamas praėjus keturioms ar…
Naujiena „Lidl“ parduotuvėse – šviežių kepinių skyriuje ieškokite kvietinių „Brijošė“ bandelių
„Lidl“ parduotuvių šviežių kepinių skyriuje galima rasti įvairiausių duonos gaminių, saldžių bandelių ir ką tik iškeptų maisto produktų. Nuo vasario 14 d., pirmadienio visose prekybos tinklo parduotuvėse šviežių kepinių skyriuje pirkėjų lauks ir džiuginanti naujiena – kvietinės bandelės „Brijošė“. „Lidl“ kviečia susipažinti su šių prancūziškų kepinių istorija ir siūlo išbandyti net tris patiekalų su bandelėmis receptus. Į Paryžių nukeliantis skonis Kvietinės brijošė bandelės dar vadinamos sviestinėmis bandelėmis, tačiau skirtingi pavadinimai nepakeičia tobulo jų skonio. Brijošė kepiniai pasižymi puria tekstūra, yra itin minkšti ir nepaprastai skanūs, tad paragavus mažą bandelės gabalėlį akimirksniu norėsite pasimėgauti visa bandele. Be to, bandelės pasižymi švelniu sviesto skoniu, yra saldžios bei puikiai plėšosi. Kaip ir daugelis…
Savaitgalis medikams buvo darbingas: Kaune ir Vilniuje atliktos kelios transplantacijos
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos ministerijos informuoja, kad vasario 11 d., penktadienį, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo registruotas potencialus donoras. Mirusio žmogaus artimieji sunkią akimirką priėmė pagarbos vertą sprendimą – padovanoti artimojo organus donorystei ir taip padėti sunkiai sergantiems žmonėms. Medikams atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad transplantacijai tinkami donoro inkstai, kepenys ir ragenos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose savaitgalį dviem pacientams buvo persodinta po vieną inkstą. Vienas recipientas tinkamo inksto laukė du mėnesius, kitas – maždaug 7 mėnesius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose atlikta donoro kepenų transplantacija. Kepenų recipientas laukė beveik keturis mėnesius. Organai transplantuojami atsižvelgiant į medicininius kriterijus, recipiento laukimo laiką ir ligos sudėtingumą. Pirminis organo donoro ir recipiento…
Saugesnė elgsena – mažesnė lytiškai plintančių infekcijų rizika
Pažymint šv. Valentino dieną, ULAC medikai primena apie saugesnę elgseną, padedančią išvengti lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Tai dažnai net nepastebimi susirgimai, turintys ilgalaikių pasekmių abiejų lytinių partnerių sveikatai. Siekiant sumažinti užsikrėtimo LPI riziką, ULAC rekomenduoja apgalvotai rinktis lytinį partnerį, vengti atsitiktinių lytinių santykių ir nepamiršti apsaugos priemonių. Kodėl pavojingos LPI? Lytiškai plintančios infekcijos – tai susirgimai priklausantys kategorijai ligų, apie kurias neretai sužinoma tiktai atlikus tyrimus, kadangi šios infekcijos dažnai būna besimptomės. Užsikrėtus LPI, ligos požymiai išryškėja vėliau arba išvis jų nebūna. Vyrams LPI pasireiškia dažniau, o moterys neretai sužino apie infekciją, kada išsivysto komplikacijos. Pvz., užsikrėtus chlamidine infekcija, tik kas trečiai moteriai atsiras būdingų požymių. Užsikrečiama nesaugių vagininių, oralinių…
Jeigu vengiate gydyti pienligę, liga taps lėtine – kartosis ir gali varginti ne vienerius metus
Makšties kandidozė, dažnai vadinama tiesiog pienlige – dažniausiai moterims pasireiškianti išorinių lytinių organų (vulvos) ar makšties gleivinės infekcija. Šiaulių „MediCA klinika“ gydytoja akušerė-ginekologė Živilė Beatričė Kriūnienė sako, kad šios ligos diagnozę bent kartą gyvenime tenka išgirsti trims iš keturių moterų, o iš jų net 50 proc. suserga pakartotinai. Vis dėlto šios ligos pagrindinis sukėlėjas vargina ne tik moteris, bet ir vyrus. „Iki 80 proc. diagnozuojamų pienligės atvejų sukelia balkšvasis balkšvagrybis Candida albicans, o likusius 20 proc. – Candidda non-albicans. Įprastai šios genties grybelių galima aptikti kvėpavimo takuose, žarnyne, ant odos ir moterų makštyje, tačiau jie nesukelia jokių sveikatos problemų, kol nepradeda daugintis ir plisti, dėl ko galiausiai išsivysto infekcija. Jeigu…
ECDC informacija apie paauglių vakcinaciją COVID-19 vakcinomis
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pažymi, jog paauglių skiepijimosi aprėptys įvairiose ES/EEE šalyse yra labai skirtingos – atitinkamai nuo 17,9 iki 92,6 proc. 15 – 17 metų amžiaus grupėje ir nuo 3 iki 63,8 proc. 10 – 14 m. amžiaus grupėje. Daugiau nei pusė 10–17 metų paauglių ES/EEE šalyse dar nėra baigę pradinio vakcinacijos kurso. Paauglių vakcinacija ES/EEE šalyse pradėta 2021 metų vasarą, praėjus maždaug šešiems mėnesiams po to, kai ES/EEE šalyse buvo įvestos vakcinos nuo COVID-19. Visos ES/EEE šalys dabar rekomenduoja 12–17 metų paauglius skiepyti nuo COVID-19, o dešimt iš jų rekomenduoja ir sustiprinamąją (busterinę) dozę jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims. Dvi šalys rekomenduoja busterinę dozę…
