Tai, kad vyrai ir moterys skiriasi ne tik fizinėmis savybėmis, yra nuo seno žinoma tiesa ir svarbus mokslinių tyrimų objektas. Ne išimtis ir medicina, kur lyčių skirtumai pasireiškia įvairių susirgimų statistikoje – rizika susirgti viena ar kita liga vyrams ir moterims yra nevienoda. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas atkreipia dėmesį, kad pavojingų susirgimų ir mirtingumo statistika dažniau nepalanki vyrams. „Liūdnas pasekmes galinčios turėti lėtinės neinfekcinės ligos gana dažnai išsivysto dėl kelių pagrindinių klaidų, kurios ypač būdingos stipriajai lyčiai, kai kalba pakrypsta apie rūpinimąsi savo sveikata. Jeigu vyrams pavyktų jų nekartoti, gyventume sveikesnėje ir laimingesnėje visuomenėje,“ – sako gydytojas.…

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai, specialistai įspėja apie tris pagrindines mokyklų erdves, kur vaikai susižeidžia dažniausiai ir rimčiausiai. Skaičiuojama, kad apytiksliai kas šeštam Lietuvos vaikui per metus tenka pabūti traumatologų pacientu, o per vasarą nukritusi suaugusiųjų laikino nedarbingumo statistikos kreivė vėl ima kilti aukštyn rugsėjį, kai vaikai sugrįžta į mokyklas. Pagal patiriamų traumų skaičių šalyje lyderiauja miestai: Klaipėda, Alytus, Panevėžys ir Vilnius. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, kasmet susižeidžia apie 14 proc. apdraustų darželinukų ir iki 20 proc. apdraustų moksleivių, kai kurie – po keletą kartų. „Mūsų administruojamų žalų statistika rodo, kad dažniausiai vaikai gydymo įstaigose atsiduria ne dėl ligų, bet dėl traumų. Papildomu rizikos šaltiniu tampa po vasaros atostogų vėl…

Kaip jaučiasi šiomis ligomis infekuotas žmogus? Ką jis išgyvena ir ar įmanoma kitiems perteikti šias emocijas? Renginio tipas: Renginys Renginio data: 2016-08-25, ketvirtadienis Renginio pradžia: 15:00 Renginio vieta: Lietuvos medicinos bibliotekos Didžioji salė Kviečiame jus išgirsti žinomų Lietuvos atlikėjų atsakymus į šiuos klausimus. Apie tai rugpjūčio 25 d. 15:00, Lietuvos medicinos bibliotekos Didžiojoje salėje kalbėsis AIDS ir ŽIV sergančiųjų vaidmenis šiemet miuzikle RENT atliksiantys Lietuvos aktoriai bei dainininkai ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof.dr. Saulius Čaplinskas, kuris Girmantei Vaitkutei, Vaidui Baumilai, Jeronimui Miliui, Dominykui Vaitiekūnui, Tomui Legenzovui, Kristinai Radžiukynaitei ir kitiems atlikėjams pasakos apie tai, kaip jaučiasi AIDS infekuotas žmogus. „Toks pokalbis ir tokia patirtis – gyvai pabendrauti…

Rugpjūčio 19 dieną įvyko Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Nacionalinio vėžio instituto vadovų susitikimas. Buvo aptarta, kaip gydymo įstaiga ir teritorinė ligonių kasa vykdo tarpusavio sutartį ir įsipareigojimus, kokie pokyčiai įgyvendinami institute, kokiais veiklos rezultatais galima pasidžiaugti. Kalbėdami apie instituto veiklą, susirinkusieji diskutavo ir apie esamas problemas. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) atstovai džiaugėsi sklandžiu ir efektyviu bendradarbiavimu su Vilniaus teritorine ligonių kasa (Vilniaus TLK). Siekdama įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus, instituto administracija atsižvelgė į šių metų pavasarį vykusių derybų dėl naujos sutarties 2016 metams metu Vilniaus TLK pateiktus pageidavimus bei pasiūlymus ir iniciavo pokyčius, kurie lėmė gerėjančius veiklos rezultatus. Vilniaus TLK, vertindama onkologiją kaip vieną iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų, kasmet sudarydama…

VUL Santariškių klinikų daugiaprofilinė medikų komanda gegužės mėnesį atliko operaciją, kurios metu smegenų dangalų sudėtingos lokalizacijos kaukolės pamato gerybinį naviką pašalino endoskopine technika per nosį. Tokia operacija Lietuvoje atlikta pirmą kartą. Ji truko maždaug 5 valandas. Hipofizės, priekinės kaukolės daubos endoskopinės operacijos yra įprastos medikų kasdieniame darbe, o šiuo atveju per nosį buvo pašalintas užpakalinės kaukolės daubos navikas. „Kaukolės pamato naviką galima pašalinti 2 pagrindiniais būdais: taikant mikroneurochirurginę arba endoskopinę techniką. Universalus ir įprastas yra mikroneurochirurginis būdas, kai navikas šalinamas reikiamoje vietoje atveriant kaukolę, naudojant mikroskopą, mikrochirurginius instrumentus. Tačiau kai kurios lokalizacijos kaukolės pamato navikai gali būti lengviau ir paprasčiau pasiekiami per nosį naudojant endoskopinę įrangą ir taip sumažinant manipuliacijų…

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad šią vasarą mokslus baigę abiturientai bei nuolatinių studijų programų absolventai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) iki šių metų rugpjūčio 31 dienos imtinai. Pasibaigus šiam laikotarpiui jaunuoliai, kurie tuo metu nebetęs mokslų ir nedirbs, turėtų pradėti mokėti PSD įmokas savarankiškai. Jei jaunuoliai nuspręstų tęsti nuolatines studijas, jie būtų draudžiami valstybės lėšomis ir jiems patiems nereikėtų mokėti PSD įmokų – tai už juos padarytų valstybė. Valstybės lėšomis gali būti draudžiami vaikai, moksleiviai, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, bei aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas. „Pilnamečiai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo…

Kviečiame dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programoje „Mano širdis – mano gyvenimas“ Kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Dauguma jų, deja, palieka šį pasaulį gerokai per anksti. Tam, kad mirčių skaičius sumažėtų, ypač svarbu vykdyti prevenciją. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai, rūpindamiesi širdies ligų ir cukrinio diabeto (CD) prevencija, vykdo SAVANORIŠKĄ ir NEMOKAMĄ programą „Mano širdis – mano gyvenimas“. „Mano širdis – mano gyvenimas“ yra šviečiamoji – mokomoji programa, padedanti žmonėms gyventi sveikiau. Programos trukmė – 2 mėn. (1 apsilankymas per savaitę). Programoje kviečiami dalyvauti ŠKL ir CD rizikos grupei priskiriami, tačiau šiomis ligomis nesergantys asmenys, turintys…

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad mergaitės, kurioms 2016 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau sueis 11 metų – valstybės lėšomis bus skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Šis virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį. Vakcina bus išduodama Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms po šių metų rugpjūčio 24 d. Norintys paskiepyti savo atžalas tėvai ar globėjai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Profilaktinės patikros ir skiepai – tai būdai, kurie padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio. „Prieš dvidešimt metų buvo manoma, kad gimdos kaklelio vėžys yra paveldimas. Tačiau iš tiesų tai yra virusinės kilmės liga, kuri plinta lytiniu keliu. Šiuos kelis faktus dar ir dabar ne visos moterys žino, – teigė…

Šiandieniniame gyvenime, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, pasilinksminimo vietų lankytojai. Aplinkos triukšmas dažnai yra neišvengiamas, todėl nuo jo sukeliamų problemų kenčia žymi gyventojų dalis, o pagal sukeliamų ligų mastą triukšmo problema yra antra po oro taršos. „Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą“, – sako Eugenija Novicki-Bittner, ROCKWOOL marketingo vadovė. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius sveikatai: pažeidžia klausą, sutrikdo miegą, skatina streso hormonų išskyrimą, sukelia nepasitenkinimą, turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymo procesą, protinių…

Kiekvienas mūsų tikrai esame girdėję ar net patys susidūrę su alergija vienam ar kitam maisto produktui. O štai Oksfordo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė labai įdomų faktą – tam tikrų maisto produktų sukeliamos alerginės reakcijos tikimybė priklauso ir nuo apdorojimo būdo. Mokslininkai, tirdami žemės riešutus, padarė išvadą, kad neapdoroti žemės riešutai alergijos praktiškai nesukelia, o nedideliais kiekiais vartojamos kasdienės porcijos gali netgi padidinti atsparumą jai. Panašus Rytų Azijos ir Vakarų šalių gyventojų skaičius kenčia nuo tų pačių alergijų. Tačiau yra viena išimtis: kone dukart daugiau vakariečių alergiški žemės riešutams. Glumina ne tik šis faktas, bet ir klausimas – kas būtent sukelia šią alergiją? Oksfordo universiteto tyrėjų komandos atliktas tyrimas įrodė,…