Populiariausio socialinio tinklo pasaulyje „Facebook“ vartotojų skaičius viršijo 2,9 mlrd., o kasdien jų sugeneruojamų duomenų kiekis siekia 4 mln. gigabaitų. Nenuostabu, kad tai tapo ne vien vieta bendrauti, bet ir terpė skleisti ir naudingą informaciją, ir dezinformaciją. Minesotos Duluto universiteto tyrėjas Joshas Fergenas teigia, kad šiandien „Facebook“ yra vienas didžiausių klaidinančio turinio apie atsinaujinančią energetiką skleidėjų. Kaip socialiniai tinklai veikia gyventojų nuomonę ir kodėl sekame paskui minią, atsakymo ieško tiek psichologai, tiek atsinaujinančios energetikos šalininkai. Psichologė psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė tikina, kad žmogaus polinkis būti minioje yra evoliuciškai įgytas – visais laikais buvo lengviau išgyventi taip nei pavieniui. „Šiandien norime būti su minia ne vien dėl saugumo jausmo. Tai gali būti…

„Nors buvau labai jauna, tačiau privalėjau priimti man tekusį milžinišką gyvenimo iššūkį…“ – vilnietė Sabina apie nepamirštamas patirtis slaugant mylimą žmogų „Kai mūsų dukrelei buvo 7 mėnesiai, surengėme jos krikštynas, – prisimena vilnietė Sabina Voronecka. – Viskas praėjo nuostabiai, abu su vyru buvome labai laimingi. Tada net negalėjau įsivaizduoti kokie kryžiaus keliai mūsų laukia ateityje…“ Pasak Sabinos, praėjus maždaug savaitei po krikštynų jos vyrui Darjušui atsirado kosulys. Nei jis, nei Sabina to nesureikšmino. Darjušui tai pasirodė tokia smulkmena, kad jis netgi nesikreipė pas gydytoją. „Smulkmena, praeis…“ – numodavo jis ranka. Sabinos vyras buvo jaunas, stiprus 24 metų vyras, dirbo statybose, jokių sveikatos nusiskundimų neturėjo. Tačiau kosulys jam ne tik nepraėjo,…

Balandžio 25–oji tiek profesionaliems, tiek daržininkams mėgėjams yra svarbi diena, nes ji žymi kasmetinės sejos pradžią. Kalendoriuje ši diena pažymėta kaip Daržo arba šv. Morkaus ir, nors per šventę dirbti papročiai griežtai draudžia, išimtis daroma morkų sejai. Tad, jei jūsų morkų daržas dar nesukastas, o sėklos neišbertos į žemę, šiandien pats laikas to imtis. Prekybos tinklo „Lidl“ ekspertai dalijasi patarimais, kaip užsiauginti tokį morkų derlių, kad galėtumėte jomis mėgautis visą žiemą.  Šventės ištakos – liaudies sakmėse Lietuvių liaudies pasakojimuose istorijų apie šv. Morkų netrūksta, tačiau su Daržo diena jis pradėtas sieti dėl sakmės apie sietą. Pasak jos, vieną kartą mergelei Marijai sijojant miltus, velnias iš jos pavogęs sietą. Šio sugrąžinti…

Dar prieš dešimtis metų su hemofilija A susidūrę pacientai ar jų artimieji galėjo su siaubu papasakoti, kokį nuosprendį reikšdavo šios ligos diagnozė, o dar blogiau – išsivysčiusios ligos komplikacijos. Nuolatiniai kraujavimai, pažeisti sąnariai, neįgaliojo vežimėlis ar mirtis – ilgą laiką tai buvo neatsiejama šios ligos dalis. Nors daugiau kaip dešimtmetį taikoma standartinė kraujavimų terapija buvo veiksminga ir padėjo pacientams sumažinti kraujavimų skaičių, tačiau tikroji hemofilijos gydymo revoliucija įvyko prieš penkerius metus, pradėjus taikyti inovatyvią terapiją. Hemofilija A, kraujo krešėjimo liga, kurią lydi spontaniniai kraujavimai, Lietuvoje serga apie 200 pacientų. Sergantieji hemofilija A neturi arba turi labai mažą kiekį kraujo krešėjimui būtino baltymo, vadinamo aštuntu (VIII) faktoriumi, kiekį. Sergančio žmogaus kraujas…

Nacionalinės medicinos bibliotekos duomenimis, 45 proc. europiečių turi tiesius plaukus, 40 proc. – banguotus, o vos 15 proc. gali pasigirti natūraliai garbanotais plaukais. Visgi, BENU vaistinės kosmetikos prekių konsultantė Laima Givėliušienė sako, jog siekiant, kad garbanoti plaukai būtų švelnūs, nesiveltų ir neišsausėtų – būtina tinkamai juos prižiūrėti. Garbanoti plaukai – tikras iššūkis Natūraliomis garbanomis galinčios pasigirti moterys dažnai skundžiasi sausais, besiveliančiais plaukais, išsišakojusiais galiukais ar net nutrupėjusiomis plaukų sruogomis. Kad taip nenutiktų, svarbu žinoti pagrindinius šio plaukų tipo priežiūros žingsnius, į kuriuos įeina ne tik tinkamai parinktos priemonės, bet ir atitinkamas plaukų plovimas, šukavimas, formavimas ir kiti kasdienės rutinos aspektai. „Tiesių ar banguotų plaukų priežiūra yra paprastesnė, nereikalaujanti tiek daug…

Jei prieš apsilankydami pas specialistą suaugusieji kartais leidžia sau paieškoti diagnozės internete, kalbai pakrypus apie atžalos sveikatą, įskaitant ir dantų priežiūrą, negali būti net minties vadovautis kažkieno nepagrįsta nuomone. Visgi ši sritis apipinta ne vienu mitu. Vaikų odontologė išskyrė priežastis, kodėl keliais itin populiariais mitais nereikia tikėti, bei pasiūlė alternatyvių sprendimų, iš tiesų naudingų mažiems dantukams. 1 mitas – gydyti pieninių dantų nereikia Tiek profesionali priežiūra, tiek rūpestinga asmeninė pieninių dantų higiena yra privaloma dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia, kol vaikutis mažas, dantys jam padeda atlikti tokias gyvybines funkcijas kaip valgymas ir kalbėjimas, taip pat jie svarbūs bendram žandikaulių ir atramą apatiniam dantų lankui sudarančios alveolinės ataugos vystymuisi. „Nuo pieninių dantų…

Mažyliai į mūsų pasaulį atkeliauja be auginimo instrukcijos, todėl naujai iškeptiems tėveliams kyla begalė klausimų. Vienas jų – kaip tinkamai pasirūpinti jautria naujagimio oda ir užtikrinti kūdikio sveikatą. Laimei, šioje srityje netrūksta specialistų patarimų, padėsiančių pasirūpinti jūsų vaikučio komfortu. Prekybos tinklas „Lidl“ dalinasi patarimais, kaip prižiūrėti naujagimio odą, kokias priežiūros priemones rinktis ir vėliau apsaugoti kūdikio odą nuo diskomforto, bėrimų, odos ligų ir kt.  Pirkite išskirtinai kūdikiams skirtus produktus  Mažylio oda yra jautresnė ir švelnesnė nei suaugusiojo, todėl pastariesiems skirti gaminiai gali būti ne patys geriausi jūsų mažyliui. Kūdikio oda taip pat yra plonesnė, gležnesnė ir labiau linkusi išsausėti. Todėl būtina pasirinkti odos priežiūros priemonių asortimentą, kuris sukurtas specialiai kūdikių…

Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Nuo mirčių gyventojus išgelbėtų optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose didėja. „Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemija savo paplitimu atsilieka tik truputį. Svarbu, kad šių rizikos veiksnių nustatymas yra efektyvesnis nei prieš dešimtį, kadangi vis daugiau žmonių įsitraukia į Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programą, tačiau mirtingumas nuo ŠKL lieka per didelis. Turime pripažinti, kad…