Kadaise laikytos antrarūšėmis ir bevertėmis, šiandien avižos pripažįstamos kaip viena naudingiausių grūdinių kultūrų. Antai mitybos specialistė Vaida Kurpienė įsitikinusi, kad avižos – tikras sveikatos šaltinis, rekomenduojamas kiekvienam savimi besirūpinančiam žmogui. Tačiau kiek, kaip ir kada jas valgyti siekiant didžiausios naudos organizmui? Ekspertė dalijasi patarimais. Avižos suteikia sotumo jausmą, šalina kenksmingas medžiagas, slopina uždegimus, mažina krešulių susidarymo riziką ir cholesterolio sintezę. Taip pat skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne, stiprina imunitetą ir reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Visas šias funkcijas atlieka augalas, prieš 3 tūkst. mečių laikytas paprasčiausia piktžole. Avižas valgyti gali ir dauguma žmonių, netoleruojančių gliuteno. Tiesa, tokiu atveju V. Kurpienė pirmiausia pataria pasitikrinti, kaip į avižas reaguoja organizmas ir vartojamą kiekį…

Vienas dažniausių argumentų, kodėl dalis žmonių vengia valgyti ar iš savo mitybos raciono visai išbraukia duoną, – įsitikinimas, neva jos sudėtyje perdėm daug organizmui nenaudingo cukraus. Tačiau ekspertai tikina, kad tokia nuomonė tėra mitas – duonos gamintojai nuolat kontroliuoja ir tobulina savo gaminių sudėtį, idant ši būtų palanki sveikatai, o pasirinkti priimtiniausią duoną vartotojams padeda specialus gaminių ženklinimas. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, per parą suvartojamų cukrų norma yra individuali. Norint nepakenkti organizmui, skirtingi cukrai turėtų sudaryti mažiau nei 10 proc. bendro perdien suvartotos energijos kiekio. Tuo tarpu norint pastebimai pagerinti organizmo būklę, šį procentą reiktų sumažinti perpus. Vis dėlto primygtinai vengti cukrų atsisakant dalies maisto produktų nerekomenduotina – jie…

Kreipiatės į įvairias institucijas, kad darbuotojai patikrintų, ar esate draustas privalomuoju sveikatos draudimu? Laukiate eilėse, kad užsisakytumėte Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK)? Skambinate į gydymo įstaigas, norėdami sužinoti, kurioje iš jų yra trumpiausia eilė pas gydytoją specialistą? To tikrai nebereikia daryti – visas šias ir dar daugiau paslaugų Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) yra perkėlusi į elektroninę erdvę. Taigi daugelį su jūsų sveikata susijusių naudingų dalykų galite sužinoti tiesiog vienu mygtuko paspaudimu, nė neišeidami iš namų. VLK Informacinių technologijų departamento direktorius Aurimas Baliukevičiaus teigimu, naudotis elektroninėmis paslaugomis yra patogu ir paprasta. Gyventojams nereikia vykti į ligonių kasą ar gydymo įstaigą ir stovėti eilėse ar skambinti telefonu, kad…

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), minėdamas Europos imunizacijos savaitę, primena, kad asmenys, besiruošiantys į kelionę, turėtų pasirūpinti savo sveikata ir pasiskiepyti nuo infekcinių ligų. Pasiskiepyti reikėtų iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kad suspėtų susidaryti imunitetas. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, gyvenantis aktyvų gyvenimą Lietuvoje, bet ir keliaujantis į užsienio šalis. Kasmet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rengia rekomendacijas apie skiepijimus vykstant į įvairias pasaulio šalis. Šių rekomendacijų tikslas – apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų, vykstant į užsienio šalis, užkirsti kelią ligų plitimui tarp šalių ir suteikti reikiamą informaciją apie privalomus ir/ar rekomenduojamus skiepus keliautojams. ULAC specialistai primena, kad vykstant į tam tikras užsienio šalis, skiepytis nuo geltonosios karštligės (geltonojo…

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) Pasaulinę maliarijos dieną primena apie šios ligos grėsmę keliautojams. Maliarija plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose, 2017 m. maliarija susirgo daugiau nei 216 mln. žmonių. Lietuvoje pasitaiko įvežtinės maliarijos atvejų. Maliariją sukelia kraujo pirmuonys (Plasmodium vivax, P.ovale, P.malariae, P.falciparum), kuriuos perneša Anohpeles genties uodai. Sukėlėjai infekciją gali perduoti per kraują, per krauju užterštus instrumentus. Endeminėse vietovėse pasitaiko įgimtos maliarijos atvejų, kai parazitai užkrečia vaisių patekę per pažeistą placentą ar gimdymo metu. Šias metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), paskelbusi maliarijos dienos temą „Pasirengta įveikti maliariją“ (angl. Ready to Beat Malaria), užsibrėžė strateginį tikslą dar labiau sustiprinti ligos, kuri kasmet nusineša daugiau nei 400 tūkst. gyvybių, prevenciją. PSO  pažymi,…

Gerėja paslaugų ir reikiamų priemonių prieinamumas pacientams. Žmonės, kurių sveikatos priežiūrai reikalingi brangūs medicinos prietaisai, galės juos išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Ši naujovė ne tik palengvins pacientų finansinę naštą, bet ir leis sumažinti kai kurių ligoninių užimtumą, bus patogiau pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsakymu nustatė tvarką, kuria vadovaujantis bus sudaromas nuomojamų medicinos prietaisų, būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, sąrašas. Numatoma, kad pirmiausia bus pradėta kompensuoti dviejų medicinos prietaisų nuoma – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir insulino pompos. Anksčiau PSDF lėšomis buvo apmokamos tik insulino pompų keičiamosios dalys cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, bet ne pačios pompos. Taip pat buvo kompensuojama dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų nuoma…

Mūsų organizmas yra sudėtinga, kompleksinė laboratorija. Įvairių cheminių elementų, įskaitant ir metalus, pusiausvyra gali lemti ne tik gerą savijautą, bet ir įvairias ligas ar sutrikimus. Ne išimtis – negalavimai, kuriuos mes įpratę sieti su psichika. Pavyzdžiui, ūmi ar nemotyvuota agresija, depresija, nuolatinis nuovargis, demencija, Parkinsono liga, Alzhaimeris ir net toks vis dar paslaptingas sutrikimas kaip autizmas. Pasirodo, šias ligas ir sutrikimus gali sukelti ir apsinuodijimas sunkiaisiais metalais. Agresiją bandė malšinti psichiatrai Ketvirtą dešimtmetį sunkiaisiais metalais apsinuodijusius pacientus gydanti Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė galėtų papasakoti ne vieną istoriją. Jos mokslo darbai irgi patvirtina: daugybė negalavimų, o ypač tie, kurių kilmė kitų specializacijų gydytojams nėra aiški, gali sukelti į organizmą patekusios…

Vaikų ir suaugusiųjų mylimas sumuštinis dažnai nėra laikomas sveiku maistu, tačiau mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas teigia, kad sumuštinis – be reikalo nuvertinamas. „Į sumuštinį telpa visa sveikos mitybos piramidė, tad, nepaisant visų mitų, kokybiškai paruoštas sumuštinis yra idealus angliavandenių, gerųjų riebalų, skaidulų ir baltymų šaltinis, tinkamas ne tik pusryčiams, bet ir pietums ar vakarienei“, – teigia R. Stukas ir dalinasi patarimais, kokį sumuštinį ruošti, kad jis būtų maistingas ir vertingas jūsų mitybai. „Dėl šiandien pasaulyje populiarių dietų, kuriose mažai angliavandenių, taip pat dėl dažnėjančios tendencijos atsisakyti gliuteno, sumuštinis tampa nuvertinamas, tačiau nepelnytai – jame telpa visa sveikos mitybos piramidė: nuo grūdinės kultūros, kurią sudaro duona, iki daržovių, baltymų…

Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį pastebime vos pažvelgę į žmogų – jo šypsena. Tačiau estetiškai ir sveikai atrodančiais dantimis džiaugtis gali ne kiekvienas, nes šypsotis ir gyventi pilnavertį gyvenimą trukdo prarasti dantys. Nors dauguma dantų netekusių žmonių vis dar gelbėjasi išimamaisiais dantų protezais, esama ir kitų – pažangių ir patikimų dantų atkūrimo būdų. Tai – įvairios Švedijoje sukurtos gydymo implantais metodikos. Pasitelkiant šias metodikas, į žandikaulio kaulą sriegiami kelių milimetrų ilgo varžtelius primenantys implantai, kurie tarnauja kaip atrama patikimoms naujųjų dantų karūnėlėms arba tiltams. Toks dantų sugrąžinimas leidžia pacientui džiaugtis estetiškai ir natūraliai atrodančia šypsena ir pamiršti diskomfortą, nes ant implantų atkurti dantys yra stabilūs ir patogūs. Kas nutinka neatkuriant…

Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas, atliekantis sudėtingas funkcijas. Per akis iš aplinkos mes gauname beveik 90 proc. informacijos. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 246 milijonai žmonių visame pasaulyje turi vidutinio sunkumo ar sunkių regos sutrikimų, o Lietuvoje įvairios regėjimo ydos gyvenimo kokybę trikdo kas šeštam gyventojui. Daugelis prastai matančiųjų gelbėjasi akiniais ar kontaktiniais lęšiais, tačiau esama ir kito regos tobulinimo būdo. Tai – nepriekaištingą regėjimą sugrąžinanti galinti lazerinė akių korekcija. Regėjimo sutrikimai trikdo gyvenimo kokybę Dažniausiai pasitaiko šios gausybę nepatogumų sukeliančios regėjimo ydos: toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Pastaruoju metu stebima, kad nuo šių sutrikimų kenčia vis daugiau vaikų ir paauglių. Šių ligų išsivystymą paskatinkti gali genetiniai polinkiai, tačiau Pašilaičių…