„Diena, kai atlikau mano gyvenimą pakeitusį atbulinį salto – nesiskyrė nuo visų kitų, – pasakoja Antanas Sabaitis. – Tuo metu studijavau Kauno kolegijoje ir jau buvau susidėjęs kuprinę antro kurso studijoms. Draugai pakvietė pasitreniruoti lauke prie Kauno pilies, todėl mielai prisijungiau. Dariau įvairius pratimus, po to nutariau patobulinti atbulinio šuolio pratimą… Neblogai jį mokėjau ir daug kartų buvau tą dieną atlikęs, tačiau šį kartą viskas išėjo kitaip…“  Antanas nuo mažens buvo labai judrus, daug žaidė krepšinį, futbolą, sėkmingai bandė ir kitas sporto šakas. Nuo 17 metų vaikinas vis daugiau laiko pradėjo skirti kliūčių įveikimui, šuoliams, pradėjo parkūro treniruotes, kurių esmė – sklandus judėjimas kliūčių ruože ar aikštelėje. „Dariau tą lemtingą…

240 kilometrų – tokį atstumą treniruodamasi varžyboms per savaitę įprastai nubėga maratonininkė Diana Lobačevskė. Siekiant rezultatų toks krūvis jai – būtinas, bet kūną sekina smarkiai. Todėl ne ką mažiau svarbia užduotimi nei bėgti toli ir greitai sportininkei tampa kompensuoti organizmo patirtą žalą. Tai, pasak atletės, ypač aktualu ir sportininkams-mėgėjams, o priemonė visai paprasta – būtina nuolat gerti natūralų mineralinį vandenį. Vis dėlto dažnas, mėgstantis pabėgioti, šią taisyklę pamiršta. Pasakodama apie savo kasdienę rutiną maratonininkė D. Lobačevskė sako, kad ruošdamasi skirtingiems startams į trasą išbėga kasdien. Šiokiadieniais ji treniruojasi net dukart per dieną, o savaitgaliais leidžia sau kiek pailsėti – per dieną išbėga „tik“ kartą. Vadinasi, įprastai per savaitę D. Lobačevskė…

Nors įprasta manyti, kad žiedadulkių keliamos sveikatos problemos labiau pasireiškia pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kai žydėti pradeda daugelis augalų, aerobiologijos specialistai pastebi, kad ir rudenėjant žiedadulkės vis dar gali sukelti daug nepatogumų. Šiaulių universiteto mokslininkai-aerobiologai, stebintys žiedadulkių koncentraciją ore ir fiksuojantys jų judėjimą, pažymi, kad šiuo metu oru plintančių žiedadulkių įvairovė mažėja, bet kiečių alergenams jautrūs asmenys vis dar patirs sveikatos sunkumų. Kiečių žydėjimas yra stebimas nuo liepos vidurio, todėl Žolinių laikotarpiu fiksuojamas šių augalų žiedadulkių gausumo pikas. Tyrėjai prognozuoja, kad aukšta žiedadulkių koncentracija išsilaikys iki pat antrojo rugpjūčio mėnesio dešimtadienio. Kartu su kiečių žiedadulkėmis ore sklando ir rykštenių žiedadulkės. Profesorė Ingrida Šaulienė, Šiaulių universiteto aerobiologė, teigia, kad rykštenių…

Nuolat pasitempusi ir visad stilinga – tokį įspūdį apie save sėkmingai sukūrė verslininkė Daina Bosas. Savo ruožtu garsi moteris tikina, kad kiekvieną nepriekaištingą stiliaus derinį pirmiausia kuria detalės. „Akys gali sumeluoti, lūpos – pasakyt ne tiesą, bet batai tikrai išduos teisybę“, – šypsosi verslininkė. Lankydamasi prekybos centre „Europa“ naujai atidarytoje avalynės ir aksesuarų parduotuvėje „Premium“ D. Bosas papasakojo, kokiems bateliams teikia pirmenybę.  Prioritetas – patogumas Pasakodama apie savo aistrą stilingai ir kokybiškai avalynei D. Bosas sako kiekviename gyvenimo etape jai taikiusi vis kitokius kriterijus. Tačiau šiai dienai jau tiksliai žino, kokius batus verčiau rinktis.   „Pastaruoju metu avalynę renkuosi stilingą ir tokią, kurią avėdama kasdien jausčiausi patogiai. Batų pasirinkimas dabar…

Studijos užsienyje – dalies Lietuvos jaunuolių laukianti didelė permaina, su kuria susiję daug parengiamųjų darbų. Vienas svarbiausių turėtų būti sveikatos draudimas. Tad Vilniaus teritorinė ligonių kasa primena, ką svetur studijuosiantys jaunuoliai būtinai turėtų atlikti kuo greičiau ir ko daryti nereikia. „Pastebime, kad į užsienį studijuoti vykstantys jaunuoliai kasmet daro dvi esmines klaidas, susijusias su privalomuoju sveikatos draudimu. Vieni laiku tinkamai nepatvirtina savo, kaip studento, statuso, kiti atvirkščiai – paskuba deklaruoti savo išvykimą. Abiem atvejais nutrūksta jaunuolių draustumas – jie praranda teisę gauti valstybės lėšomis apmokamas medicinos paslaugas“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė. Valstybės lėšomis visi studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos…

„Reklamos dėka visuomenėje paplitusi nuomonė, kad jei, pavyzdžiui, kažkas nutinka odai, reikia iškart griebtis kremo. Norint gražių plaukų – pirkti naują šampūną. O jei stinga energijos, skauda galvą – vitaminų ir vaistų. O juk išties viskas, ypač grožis ir gera savijauta, prasideda viduje. Nuo jaunystės man buvo svarbu, kaip aš atrodysiu ne tik šią akimirką, bet po 10 ar net 15 metų. Todėl makiažas visada buvo tik trumpalaikė priemonė ar stiliaus detalė. Norėjau puoselėti savo grožį ir užkirsti kelią blogai savijautai. Daugybę ligų galime „išgydyti” joms dar net neprasidėjus, svarbiausia gerti daug kokybiško vandens!”, – sako modelis bei stilistė Asta Valentaitė.  Asta Valentaitė – daugelio moterų ir vyrų mūza. „Birutės”…

Kasmet daugėja žmonių, turinčių įvairių regėjimo sutrikimų. Dažnas nežino, kas jam priklauso, jeigu jis yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pataria, kur ir dėl kokių nemokamų paslaugų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės turėtų kreiptis. Visiems PSD apdraustiems pacientams – tiek vaikams, tiek suaugusiems – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Tad už sveikatos priežiūros paslaugas PSD apdraustiems pacientams mokėti nereikia – gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos. Apie bendrąją profilaktiką „Dėl regėjimo profilaktikos ar sutrikimų pirmiausia reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris…

Slaptieji žudikai. Tokiu skambiu epitetu apibūdinami cukrus ir druska, kurių perteklinis vartojimas gali lemti aibę sveikatos sutrikimų. Specialistai pažymi, kad „slaptieji žudikai“ neretai tyko ten, kur mažiausiai tikimės. Druska ir cukrus slepiasi ten, kur negalvojame Siekiant išvengti sveikatos sutrikimų, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) suaugusiam žmogui rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau nei 5 g druskos (įskaitant papildomai naudojamą druską patiekalams paskaninti), tuo tarpu cukraus dienos norma – 25 g, arba kitaip – 5-10 proc. nuo visų gaunamų per dieną kalorijų kiekio. „Mokslinių tyrimų metu įrodyta, kad 3-4 g druskos įprastai gauname su maistu, tačiau žmonės turėtų išlikti pastabūs, ypač – vyresnio amžiaus. Bėgant metams skonio receptoriai alinami, todėl pradedama vartoti…

„Reklamos dėka visuomenėje paplitusi nuomonė, kad jei, pavyzdžiui, kažkas nutinka odai, reikia iškart griebtis kremo. Norint gražių plaukų – pirkti naują šampūną. O jei stinga energijos, skauda galvą – vitaminų ir vaistų. O juk išties viskas, ypač grožis ir gera savijauta, prasideda viduje. Nuo jaunystės man buvo svarbu, kaip aš atrodysiu ne tik šią akimirką, bet po 10 ar net 15 metų. Todėl makiažas visada buvo tik trumpalaikė priemonė ar stiliaus detalė. Norėjau puoselėti savo natūralų grožį ir užkirsti kelią blogai savijautai. Daugybę ligų galime „išgydyti” joms dar net neprasidėjus, svarbiausia gerti daug kokybiško vandens!”, sako modelis bei stilistė Asta Valentaitė.  Asta Valentaitė – daugelio moterų ir vyrų mūza. „Birutės”…

Naudodami apsaugines priemones nuo saulės jaučiate nemalonų odos tempimą, dilgčiojimą arba pastebite, kad aukšto SPF faktoriaus kremas jūsų odos neapsaugo? Specialistai perspėja, kad tai gali nulemti jūsų vartojami vaistai ar net ką tik išgertas vaistažolių arbatos puodelis – ne visi vaistiniai ar žoliniai preparatai tinkamai dera su apsaugos nuo saulės priemonėmis.  Galimas vaistų šalutinis poveikis  Sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės visai nelinkę sieti to, ką vartoja vardan savo sveikatos ir to, ką tepa ant odos, nors organizmas veikia kaip vientisa sistema. Štai dėl ko ne tik nuolat vaistus vartojantiems, bet ir, rodos, visai nekaltas žolelių arbatas geriantiems žmonėms verta pasidomėti, ar šios priemonės nesukelia specifinių šalutinių poveikių sąveikaudamos su saule. …