Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra pripažinusi vienu didžiausių žmonijos išradimų, padedančių išvengti pražūtingų ligų. Visgi, pasak gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, dideli prieštaringos informacijos kiekiai lemia situaciją, kai suabejoję skiepų būtinybe žmonės pasiduoda pasėtai baimei ir pasirenka ignoruoti racionalumą. PSO duomenimis, iki skiepijimo programų pradžios Lietuvoje užkrečiamųjų ligų (difterija, stabligė, kiaulytė, raudonukė, kokliušas) buvo registruojama tūkstančiais, tuo tarpu pastaraisiais metais diagnozuojami tik pavieniai atvejai, pvz. jei 2000-aisiais Lietuvoje buvo registruota 4,4 tūkst. kiaulytės ir 1,3 tūkst. raudonukės atvejų, tai 2017-aisiais užfiksuoti tik 45 kiaulytės ir nė vieno raudonukės atvejo. Šie susirgimai gali turėti sunkių ilgalaikių ir negrįžtamų padarinių sveikatai, o nuo jų apsaugo tik skiepai. Tyrimai taip pat rodo, kad…

Kaunas užbaigė slaugos ligoninių reformą: mažiau administracijos – daugiau vietos pacientams Trys Kaune veikusios slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės jau veikia kaip viena įstaiga. Jas apjungęs miestas plečia paslaugų apimtis ir gerina kokybę, kad šios pagal poreikius taptų prieinamos visiems sunkios sveikatos būklės žmonėms. Optimizavus ligšiolinį įstaigų tinklą, dabar Kaune veikia viena K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, sudaryta iš trijų padalinių – Petrašiūnų, Vičiūnų ir Panemunės. Šiai dienai joje yra 345 vietos, o bendrai visame Kauno mieste – 535 slaugos lovos. Pertvarkius atskirus skyrius, atsisakyta tų pačių pareigybių dubliavimo atskiruose K. Griniaus ligoninės padaliniuose. Atsilaisvinusias prijungtų įstaigų administracines patalpas planuojama pritaikyti ypač sunkios būklės pacientų slaugai ir palaikomajam…

Įsisukus rudeninei rutinai ir žvarbesniems orams, jau 16-ąjį kartą rengiama paroda „Moters pasaulis“ priverčia nekantrauti – moterys skelbia ilgąjį savaitgalį, nes net keturios dienos karščiausių mados, stiliaus ir grožio naujienų jau visai čia pat – lapkričio 8–11 d., Kauno Žalgirio arenoje. Bėgant metams, matyti kaip keičiasi renginio veidas,  paroda reiškia jau ne eilinį apsipirkimą, o tradiciją dovanoti laiko sau. Neretai tai tampa draugių susitikimų vieta ir priežastis praleisti dieną su sese ar mama. Keturios parodos dienos turi ypatingą galią – kiekviena moteris čia gali sužinoti žavesio paslapčių, išmokti triukų, kaip atrodyti švytinčiai kasdien, rasti nepakeičiamų produktų, išgirsti ar išbandyti įvairias procedūras, stabdančias odos senėjimo procesą. Visa tai ir daugiau, žada…

Spalį Lietuvoje vykusio Nacionalinio sveikatos egzamino rezultatai parodė, kad nors susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali tik moterys, pastebimai daugiau apie šią ligą išmano vyrai. Viena vertus, pasak egzamino organizatorių, tokie rezultatai džiugina, nes vyrai taip pat yra pagrindiniu šio onkologinio susirgimo rizikos veiksniu laikomo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nešiotojai. Kita vertus, žinių stoka moterų gretose yra esminė priežastis, kodėl iš tiesų nesunkiai išvengiamas gimdos kaklelio vėžys kas antrą dieną vienai moteriai Lietuvoje tampa mirties priežastimi. Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ kasmet organizuojamas Nacionalinis sveikatos egzaminas šįmet vyko spalio 15-16 dienomis, jo tema – profilaktinė sveikatos priežiūra ir ligų prevencija. Savo žinias laikydami egzaminą pasitikrino 5755 respondentai. Dalyvauti egzamine galėjo kiekvienas norintis.…

Daugelis kompleksuoja dėl netiesių dantų, bet nesiryžta sudėtingam gydymui. Tačiau ar iš tiesų jis toks sudėtingas? Vilniaus implantologijos centro gydytojas odontologas ortodontas Robertas Kirlys pasakoja apie perversmą dantų tiesinimo srityje ir supažindina su unikalia galimybe dantis tiesinti be breketų. Inovatyvus dantų tiesinimas nematomomis kapomis Breketai – kiekvienam puikiai žinomas ortodontinio gydymo metodas. Tačiau odontologas Robertas Kirlys atkreipia dėmesį, kad neestetiška breketų išvaizda yra pagrindinė priežastis, dėl kurios pacientai vengia tiesinti dantis. „Nuolat susiduriu su žmonėmis, kurie kompleksuoja dėl netiesių dantų. Tačiau neestetiška breketų išvaizda tuos kompleksus tik dar labiau sustiprina“, – atkreipia dėmesį gydytojas odontologas. Robertas Kirlys praneša, kad pacientų svajonė dantis tiesinti be breketų šiandien tapo realybe. „Tobulėjanti odontologija…

Vabalai, kiaušiniai su jau išsivysčiusiu gemalu, keptos jūrų kiaulytės ar dar gyvos krevetės – vieniems tai valgyti įprasta, o kitiems – egzotiška. Pasak žurnalisto, keliautojo ir projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus Vytaro Radzevičiaus, receptai iš pasaulio virtuvių vaikams gali tapti žaidimu ir padėti į maisto racioną įnešti sveikesnių produktų. „Nuvykus svetur, visuomet norisi įlįsti į kitos kultūros virtuvę ir gyvai pamatyti, kaip ten žmonės gamina, ką valgo suaugusieji ir vaikai. Labiausiai man įsiminė Peru valgytas žalios žuvies patiekalas su žaliųjų citrinų sultimis ir aštriais ingredientais, vadinamas Ceviche. Taip pat  maistas Kinijoje ir Indijoje man labai skanus. Taip kas kartą parsivežu receptų, kuriuos su šeima ar draugais Lietuvoje pakeičiu į jau įprastus…

Artėjant lapkričio 1-ajai, Visų Šventųjų dienai, Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į donorus su prašymu susitelkti. Poilsio dienomis sparčiai nyksta kraujo rezervai, o kraujo poreikis, atvirkščiai – stipriai išauga. „Norime padėkoti žmonėms, kurie visuomet atsiliepia į mūsų prašymus paaukoti kraujo. Sutelktai dirba ir NKC darbuotojai. Tačiau artėjant laisvadieniams pradedame nerimauti, mat daugelis nuolatinių donorų išvažiuoja, kitaip planuojasi savo laiką. Susidarius tokiai situacijai, nelengva sukaupti pakankamą atsargų rezervą, tačiau dedame visas pastangas, kad užtikrintume reikiamą donorų skaičių“, – atkreipia dėmesį  laikinoji NKC vadovė Ignė Klangauskienė. Pažymima, kad šiuo metu labiausiai laukiama pirmos neigiamos O (I)Rh- ir antros teigiamos A(II)Rh+ kraujo grupes turinčių donorų. Kaip teigia Donorystės skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Eglė Paukštytė, tikimybė susidurti…

Praėjusį savaitę VšĮ Kėdainių ligoninės patalpose, Psichikos sveikatos skyriaus II a. buvo atidarytas druskų kambarys. Simbolinę druskų kambario atidarymo juostelę perkirpo Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė, Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas ir pati druskų kambario savininkė Rasa Brazauskienė. Gydymas druskomis (haloterapija) – tai nemedikamentinis gydymas, padedantis šiuolaikiniam žmogui stiprinti organizmo atsparumą bei didinti vidines energijos atsargas. Nuo šiol atgauti jėgas tokiame kambaryje galės ir kėdainiečiai.  „Šio objekto atidarymo proga perduodu Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus linkėjimus ir Kėdainių PSPC pediatrijos skyriaus vedėjos Jūratės Judickienės didžiulį džiaugsmą. Šiandien Kėdainiuose mes atidarome kambarį, kuris iš tiesų buvo labai reikalingas visiems Kėdainių rajono gyventojams. Kaip žinia, kvėpavimas druska ypač naudingas vaikams,…

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. 43-ąją šių metų savaitę (spalio 22–28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,1 atv./10 tūkst.  gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 43-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje. 43-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti du asmenys, iš kurių – vienas vaikas iki dvejų metų amžiaus, kitas – suaugęs asmuo. Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir…

Pernai Lietuvoje pradėjus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, pasaulį jau išvydo 237 naujagimiai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pastebi, kad vis daugiau nevaisingų šeimų pasinaudoja valstybės kompensuojama galimybe susilaukti mažylių. „Vaikų negalinčioms susilaukti poroms nuo 2017 m. balandžio pradėjus teikti ligonių kasų kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas, net 168-ios moterys sėkmingai pagimdė. Iki šių metų spalio 3 šeimos pagausėjo iš karto trimis mažyliais, 63 poroms gimė dvynukai, o dar 102 susilaukė po vieną naujagimį. Išties džiaugiamės matydami tokius rezultatus. Jie rodo, kad daugelis Lietuvos nevaisingų porų sėkmingai pasinaudoja neįkainojama galimybe susilaukti vaikų“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja…