Daugiau nei 22 metus trukę Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos „Krikščioniškieji gimdymo namai“ rekonstrukcijos darbai pasiekė finišo tiesiąją! Skaičiuojama, jog iš įvairių investicinių fondų klinikos patalpų bei medicininės įrangos atnaujinimui buvo skirta kone 7 mln. EUR. Anot Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus doc. dr. Lino Vitkaus, renovuotos klinikos „gyvybei“ ne kartą buvo kilęs pavojus. O kai prieš 5 metus nutrūko finansavimas, net svarstyta atsisakyti rekonstrukcijos darbų. Ledai pajudėjo tik 2016 metais – skyrus finansavimą. „Prieš 5 metus susidūrėme su sudėtinga situacija, kai buvo nutrauktas finansavimas, viešųjų pirkimų sutartys. Tuomet pradėtos priestato statybos „įšalo“ ilgam – buvo minčių netgi jo atsisakyti ir nugriauti. Artėjo klinikinė mirtis. Tačiau šiandien matant šią…
Priminė, ką svarbu žinoti apie šeimos gydytoją
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei du tūkstančiai šeimos gydytojų. Be šių medikų sunku būtų įsivaizduoti šalies sveikatos apsaugos sistemą, nes pas juos gydosi per 2,5 mln. Lietuvos gyventojų. Nors šeimos gydytojo paslaugomis žmonės naudojasi kasdien, tačiau jiems vis kyla įvairiausių klausimų apie šeimos gydytojų darbą, galimybes, paciento teises, o apie tai byloja gyventojų skambučiai, elektroniniai laiškai į ligonių kasas, žinutės socialiniuose tinkluose. Šeimos gydytojas – pirmasis gydytojas „Visas sveikatos problemas pirmiausia reikia patikėti savo šeimos gydytojui“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė. Pasak jos, šeimos gydytojas ne tik pamatuoja kraujospūdį ar išrašo vaistų. „Dalis gyventojų nelabai…
Gydytoja dietologė: vitamino D trūksta 9 iš 10 Lietuvos gyventojų
Vitamino D trūkumas – tai sveikatos problema, su kuria susiduria didelė dalis viso pasaulio gyventojų, ne išimtis – ir Lietuva. Anot gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, iš bendrosios medicininės praktikos galima nustatyti, kad vitamino D trūksta devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų. Pasak specialistės, pagal šalyje atliktus mokslinius tyrimus, vitamino D trūkumo tikimybė dažniausiai svyruoja nuo 40 iki 80 proc., tačiau realybėje šie skaičiai dar didesni. Šio vitamino trūkumo simptomai dažnai labai įprasti, tad dėl subjurusios nuotaikos, kaulų „laužymo“, nuolatinio nuovargio esame linkę kaltinti rudeninę „depresiją“, o ne vitamino D trūkumą. Tačiau, anot gydytojos, šio vitamino trūkumas ir priemonių nesiėmimas laiku gali sukelti rimtesnes pasekmes. „Apie vitamino D trūkumą šiandien kalbame kaip…
Prasideda ligų sezonas. Kaip gauti išmoką už sveikti skirtas dienas?
Vėstant orams „Sodra“ sulaukė gyventojų, kurie domisi ligos išmokomis, antplūdžio. Vis dėlto, vienintelė vieta, kur žmogui reikėtų apsilankyti susirgus – gydytojo kabinetas, o pateikti prašymą ligos išmokai gauti galima tiesiog išmaniuoju telefonu, net ir neišėjus iš namų. Tad galima ramiai sveikti. „Sodra“ primena kelis svarbiausius dalykus, kuriuos verta žinoti gyventojams, kad jiems priklausančias išmokas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį jie gautų paprastai ir greitai. Pateikite prašymą internetu „Drąsiai galime pasakyti, žmogus gali gauti visas socialinio draudimo paslaugas – nuo motinystės išmokų iki pensijos, taip nė karto ir neapsilankęs „Sodroje“. Visus prašymus ar dokumentus galima pateikti internetu, o informaciją gauti elektroniniu paštu“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.…
Sportinis stilius – populiariausias ir Paryžiuje, ir Baltijos šalyse
Kiekvieną sezoną mada tampa vis liberalesnė – dizaineriai žaidžia spalvomis, raštais ir nuostabą keliančiomis kombinacijomis. Deriniai, kurių dar prieš keletą metų net nebūtume galėję įsivaizduoti, šiandien jau tapo kasdieninio įvaizdžio dalimi. Pavyzdžiui, romantiškos suknelės ir masyvūs, tarsi iš tėčio spintos ištraukti išblukę sportbačiai. Didžiausio Baltijos šalyse išpardavimų klubo „Membershop.lt“ atstovė Ugnė Radikienė pasakoja, jog lietuviai, latviai ir estai smalsiu žvilgsniu seka pasaulines tendencijas ir nenori nuo jų atsilikti. Sportbačiai, gyvūnų raštai ir blizgesys Šiuo metu sportinis stilius dominuoja tiek ant podiumų, tiek gatvėse. Net ir tie, kuriems šios tendencijos prisijaukinti nepavyko, tikrai nesijaučia nuošalyje. Būdų išreikšti savo stilių ir atrasti tinkamiausią įvaizdį daugiau negu bet kada anksčiau. Per pastaruosius metus…
Naujovės vėžio gydyme – ar sulauksime jų Lietuvoje?
Kiekvienais metais vykstančiame Europos Medicininės Onkologijos draugijos (ESMO) kongrese yra nustatomi naujausi vėžio gydymo standartai ir patvirtinamos rekomendacijos, kuriomis vadovaujasi visos Europos šalys. Kiekviena valstybė yra suinteresuota kuo greičiau pradėti taikyti naujausius gydymo metodus, ne išimtis ir Lietuva. Vėžys visoje Europoje išlieka antra pagal mirtingumą liga, kuri kasmet nusineša daugiau nei 1,5 milijono gyvybių. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, o 2017 m. piktybiniai navikai lėmė beveik 8 tūkst. mirčių. „Kiekviena šalis ieško būdų, kaip pacientams, taip pat ir sergantiems onkologinėmis ligomis, užtikrinti gydymą pagal naujausius gydymo standartus. Labai svarbu, kad inovatyvūs gydymo metodai pacientus pasiektų kaip galima greičiau, nes ateinančiais metais jau kalbėsime apie kitas…
Išmanieji kontaktiniai lęšiai?
Kontaktiniai lęšiai, kurie gali stebėti tavo sveikatos būklę. Technologijos taip sparčiai tobulėja, jog dabar norima sukurti kontaktinius lęšius, kurie su sensorių pagalba gebėtų jūsų akyse aptikti tam tikrus cheminius junginius ir pagal tai įvertinti esamą sveikatos būklę. Ir tai dar ne viskas. Siekiama, jog lęšiai ne tik aptiktų alkoholio ar choresterolio kiekį, bet taip pat gebėtų išskirti reikiamą kiekį vaistų. Skamba kaip iš fantastinės knygos? Jau ir dabar yra įvairių kontaktinių lęšių, kurie pakraunami per bevielę technologiją ir gali nepertraukiamai matuoti glaukomą turinčių pacientų akis. Tai leidžia gydytojams daugiau sužinoti apie intraokuliarinio lęšio slėgį ir jo įtaką glaukomai. Tikimasi, jog tai pagerins šios ligos gydymą. Deja šiandien šie lęšiai dar…
Salmoneliozės protrūkiai Panevėžio ir Šiaulių miestų vaikų darželiuose
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro lapkričio 6 d. duomenimis, Panevėžio ir Šiaulių vaikų darželiuose salmonelioze serga vienuolika vaikų. Panevėžio miesto lopšelyje-darželyje serga 6 vaikai. Iš jų – keturi gydomi ligoninėje. Nustatyta, kad visi ligoniai susirgo spalio 27-31 dienomis. Pirminiais duomenimis, keturiems ligoniams išskirti S. enteritidis sukėlėjai. Šiaulių miesto lopšelyje-darželyje serga 5 vaikai, kurie visi gydomi ligoninėje. Nustatyta, kad vaikai susirgo spalio 31 – lapkričio 2 dienomis. Atlikus laboratorinius tyrimus, keturiems vaikams išaugintas S. enteritidis sukėlėjas. Liga vaikams pasireiškė pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir aukšta temperatūra (iki 39-40°C). Informacija apie židinius perduota Panevėžio ir Šiaulių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Židinių epidemiologiniai tyrimai tęsiami. Plačiau apie salmoneliozę skaitykite čia. Nacionalinėje konferencijoje –…
Tyrimas: kokių vaistų pernai Lietuvoje prireikė labiausiai?
Pernai Lietuvoje labiausiai reikėjo širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų, rodo naujausias tyrimas. Pasak jį atlikusių Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų, tokius vaistus kasdien naudojo šeši iš dešimties visų Lietuvos gyventojų. Antroje vietoje pagal kompensuojamųjų vaistų suvartojimą buvo nervų sistemą veikiantys vaistai. Trečia daugiausiai vartojamųjų kategorija Lietuvoje – vaistai virškinimo trakto ir metabolizmo ligoms gydyti. „Bendra kompensuojamųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vaistų suvartojimo tendencija per pastaruosius kelerius metus kito nežymiai. Praėjusiais metais suvartotų kompensuojamųjų vaistų skaičius padidėjo vos 3 proc., negu užpernai“, − sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus. Pastaruosius keletą metų Lietuvoje yra suvartojamas panašus kiekis kompensuojamųjų vaistų: 2017 m.…
(Ne)pastebimi kovotojai su onkologiniais susirgimais mini savo dieną
Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) duomenimis, susirgimų onkologinėmis ligomis skaičius auga, todėl didelio dėmesio sulaukia moksliniai tyrimai, nukreipti į naujų efektyvių vėžio gydymo metodų ir technologijų pritaikymą klinikinėje praktikoje. Viena iš mokslo sričių, kurios atstovai prisideda prie šio kilnaus tikslo, yra medicinos fizika. Ir būtent šiandien, lapkričio 7 dieną, minima pasaulinė Medicinos fizikų diena. Medicinos fizikos era prasidėjo tada, kai radioaktyvūs elementai buvo pasitelkti vėžio gydymui ir pradėta ieškoti atsakymo į klausimą: kaip, taikant jonizuojančiąją spinduliuotę, sunaikinti vėžinius darinius, bet nepakenkti organizmui? Ligoninėse medicinos fizikų veikla apima keturias pagrindines sritis: diagnostikos, spindulinės terapijos, branduolinės medicinos ir radiacinės saugos. „Šių specialistų užduotis – visais galimais fizikiniais metodais, panaudojant turimas spindulines technologijas, užtikrinti…