Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018 metais Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų, iš kurių 118 vyrų ir 42 moterys (2017 m. – 263). Užpernai naujų ŽIV atvejų buvo užregistruota 100 daugiau, t.y 263 atvejai 2017 metais. 2018 metais kas antras (83) ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, trečdalis (54) – per narkotikų vartojimą ir 15,7 proc. (23) užsikrėtusiųjų plitimo būdas nenustatytas. Daugiau negu pusė (51,8 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV pernai nustatyta 30–44 metų amžiaus grupėje. Naujų ŽIV atvejų pernai užregistruota visose apskrityse: daugiausia Vilniaus (74), Klaipėdos (19) ir Šiaulių – 17; toliau seka Kauno (13), Panevėžio (11), Alytaus (1), Marijampolės (5), Tauragės (2),…
Žiemiškos vaikų traumos: lūžta ne tik rankos ir kojos
Vaikų ir paauglių žiemos traumų statistika atskleidžia, kad Lietuvoje panaši susižalojimo rizika patiriama tiek čiuožiant slidėmis ar pačiūžomis, tiek rogutėmis bei čiuožynėmis. Dėl pasipilančių nelaimių sausis užsienyje jau vadinamas galvos traumų mėnesiu, o Lietuvos draudikai siekia atkreipti dėmesį į vaikų saugumą, juo labiau, kad sniego žiemos pramogoms šiuo metu daugiau nei pakanka. Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo rizikos vertintojas Andrius Žilėnas teigia, kad didžiąją dalį vaikų patiriamų traumų vienija iškalbinga aplinkybė: nedėvimos saugos priemonės. „Vykstant slidinėti į užsienį ar renkantis tam specialiai pritaikytas vietas Lietuvoje nekyla klausimų, kad slidinėjimo inventorius apima ne tik slides ir lazdas, bet ir apsaugos priemones: šalmus, kojų bei rankų apsaugas. Apmaudu, bet ir tokiais atvejais…
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis šalyje ir toliau didėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) didėja. 2-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 7–13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 93,3 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje. 2-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 114 asmenų, iš kurių – 12 vaikų iki 2 m., 55 vaikai 2-17 m. amžiaus grupėje ir 47 suaugusieji. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios. Septyni asmenys gydyti…
Naujiena Lietuvoje – kompleksinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems
Neįgalumas – tai dar ne nuosprendis. Fizinę negalią turintis žmogus privalo gyventi pilnavertį gyvenimą ir naudotis visomis reikalingomis reabilitacijos paslaugomis. Deja, mūsų valstybė kol kas tinkamai nepasirūpina neįgaliaisiais – suteikiama tik maža dalis paslaugų, kurios jiems reikalingos kiekvieną dieną. Dėl šios priežasties, profesionaliai specialistų komandai kilo idėja teikti visokeriopą pagalbą neįgaliems žmonėms vienoje vietoje, siekiant įgyvendinti jų poreikius, atsižvelgiant į paciento fizinę, psichinę ir emocinę būklę. Pilnavertis gyvenimas neįgaliesiems ir jų artimiesiems Neįgalūs žmonės kasdien patiria įvairius iššūkius ir sunkumus. Didžiausia problema Lietuvoje, su kuria susiduria neįgalieji yra tai, kad reikalingos reabilitacijos paslaugos yra teikiamos skirtingose vietose. Tėvams tenka vežioti juos į atskirus užsiėmimus, procedūras, o nuolatinis važinėjimas atima labai…
Žiemos kelionių vaistinėlė: vienas elementas joje nesikeičia ištisus metus
Nors populiarios žiemos išvykos į kalnus su slidėmis ar snieglente gresia įvairiomis traumomis, dalis gyventojų šią riziką įvertina nepakankamai. Vaistininkų teigimu, dauguma šalies gyventojų žiemos kelionių vaistinėlę formuoja neatsižvelgdami į sezoniškumą, todėl net ir nedideli negalavimai kartais virsta rimtomis problemomis. „Dalis žmonių į vaistinę ateina su sąrašais ir prašydami patarimo, kaip susiformuoti žiemos kelionių vaistinėlę. Tačiau ne visada pasako, kur planuoja vykti. O juk tikrai yra skirtumas ar važiuojate poilsiauti į Tailandą, ar slidinėti į Vakarų Europą. Šiuo metų laiku ypač daug pavojų slypi kalbant apie keliones į kalnus – pradedant lūžiais, patempimais ar išnarinimais, peršalimu, nušalimu ar nudegimu saulėje, baigiant virškinimo sutrikimais, galvos skausmu ar svaigimu. Neturint tinkamų priemonių,…
Gydytoja: „Migrena nėra išgydoma, tačiau sėkmingai ją kontroliuoti tikrai galite“
Migrena – itin dažna bei sudėtinga liga, nuo kurios visiškai pasveikti neįmanoma. Nors galima išgyventi ilgus laikotarpius be priepuolių, sergantiesiems migrena polinkis juos patirti niekada neišnyksta. Taip pat klaidinga manyti, jog migrena – tik moterų liga. Nors moterys ja serga 2-3 kartus dažniau, ši liga kamuoja ir apie 8 procentus vyrų. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Jurgita Vainauskienė pasakoja, kas provokuoja migreną, kaip ji pasireiškia ir kokiais būdais ši liga yra gydoma. Migrena yra lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti ne tik galvos skausmo priepuoliais, kurie paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų, bet ir juos lydinčiais simptomais: vėmimu, pykinimu, jautrumu šviesai, garsui, kvapui. Dėl pakitusio galvos smegenų jautrumo migrena…
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2893(3)
Lietuvos medikų sąjūdis (toliau – LMS) bei nepriklausomos, žemiau išvardintos Lietuvos Respublikos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos nepritaria skubotai bei be išsamių diskusijų parengtam LR Sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – SPĮ) įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2893(3) (toliau – Projektas). Projektu formuojama gremėzdiška ir neefektyvi asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdymo struktūra. Formuojamos aiškių valdymo funkcijų neturinčios ir tik patariamąją veiklą (331 str. 11 dalis) vykdančios SPĮ valdybos, kurių asmeninė sudėtis formuojama ne kompetencijos pagrindu (pvz., draudžiama jose dalyvauti administracines pareigas turintiems kompetentingiems ASPĮ darbuotojams (331 str. 3 dalis), bet siekiant užtikrinti darbo vietas tinkamą kompetenciją nebūtinai turintiems valstybės tarnautojams (331 str. 1 dalis). Tai, kad rengėjai neteikia didelės svarbos valdybos…
Šąlančios galūnės: kada tai tik šalto oro pasekmė, o kada – sveikatos sutrikimų požymis
Šąlančios rankos ir kojos žiemą gali atrodyti natūrali būsena – šaltukui paspaudus, jis ir per žiemines pirštines ar batus skverbiasi. Tačiau tai gali būti signalas, kad organizmas stokoja jam reikalingų medžiagų, arba kai kurių ligų požymis. Ypač jeigu galūnės nesušyla ir šiltesniais metų laikais. BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl rankos ir kojos nuolat šaltos – sutrikusi kraujotaka, tad numoti ranka į šąlančias galūnes nederėtų. „Yra būdų sušildyti rankas ir kojas, tačiau jie padės tik laikinai, jeigu kraujotaka sutrikusi dėl tam tikrų vitaminų ir mineralų stokos ar ligų. Todėl rekomenduoju pirmiausiai paieškoti priežasčių, kodėl rankos ir kojos nuolat šaltos. Nors dauguma per daug nesijaudina dėl šaltų…
Klausiate – atsakome: kam kompensuojami skiepai nuo tymų?
Ligonių kasų specialistai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų dėl skiepų nuo tymų. Gyventojai teiraujasi, kam šie skiepai priklauso, ar reikia už juos mokėti, kur reikėtų kreiptis? Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjos Linos Reinartienės, Lietuvoje nemokamai nuo tymų skiepijami tik vaikai. „Svarbu atminti, kad efektyviausia, mokslu pagrįsta priemonė, galinti suvaldyti tymus – profilaktinis skiepijimas. Paskiepyti vaikus nuo tymų mūsų šalyje sudarytos visos galimybės. Valstybinė ligonių kasa kasmet nuperka vakcinos, kuri yra pristatoma į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlį. Iš jo gydymo įstaigos vakciną pasiima, o vaikų tėveliai ir šeimos gydytojai turėtų pasirūpinti, kad vaikučiai būtų laiku paskiepyti”, – sako VLK atstovė…
Naujieji metai jau čia – ar visiems pažadams lemta išsipildyti?
Naujieji metai didžiumai žmonių yra tarsi slenkstis, kurį peržengus tikimasi kur kas didesnės sėkmės. Ne veltui daugelis mūsų dar nespėjus iššauti pirmiesiems fejerverkams apmąsto, kaip praturtinti savo gyvenimą ir kokių pokyčių imtis. Patys save apipilame pažadais: pradėti sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, daugiau skaityti, sveikai maitintis. Sąrašui galo nėra, tačiau kur kas įdomiau, kiek iš mūsų sąžiningai imasi naujųjų iššūkių? Pokyčiams pradėti data nesvarbi „Naujieji metai iš tiesų yra masiškiausias reiškinys, kuomet labai didelė žmonių dalis duoda sau pažadus“, – datos sureikšminimą komentuoja psichiatras Linas Slušnys. Pasak jo, iš tiesų dominuoja klasikiniais tituluojami pažadai: „Šventinis laikas dažnai įneša lengvo atsipalaidavimo, žmonės pasiduoda pagundoms, išeina iš įprasto ritmo – kitaip tariant, retam…
