Žiemos metu, atsiradus staigiems temperatūros pokyčiams, tikimybė susirgti įvairiomis peršalimo ligomis stipriai išauga. To galima išvengti, jeigu tinkamai rūpinamasi tiek organizmu, tiek pačia sveikata. Prof. dr. Rimanto Stuko teigimu, laisvalaikis ir mityba vasarą pakloja gerus pamatus, tačiau imuninę sistemą stiprinti reikia visus metus. Imuninės sistemos stiprinimas – ištisus metus Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. dr. R. Stuko, jeigu organizmas nusilpęs, tai imuninę sistemą būtina stiprinti. „Ją sustiprinti galima ne tik aktyvia veikla gryname ore, bet ir tinkama mityba. Net jei imuninė sistema nėra nusilpusi, ypač šaltuoju metų laiku reikėtų vartoti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra vitamino C, tokių medžiagų,…
INIT TV paskleidė neteisingą informaciją apie ligonių kasų perkamą gripo vakciną
Dėl gripo vakcinos skleidžiama dezinformacija apie neva nekokybišką, nesaugią Lietuvai tiekiamą sezoninę gripo vakciną yra netoleruotina – tai patvirtina ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sausio 22 dieną priimtas sprendimas dėl INIT televizijos laidoje „Žinios” rodyto reportažo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įspėjo šią televiziją, kad ji, rodydama reportažą apie ligonių kasų perkamą gripo vakciną, paskleidė neteisingą, netikslią informaciją ir tokiu būdu pažeidė pagrindinius visuomenės informavimo principus. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą kreipėsi dar spalio pradžioje, kai INIT televizijos laidoje „Žinios” buvo parodytas reportažas apie ligonių kasų nupirktą gripo vakciną. INIT televizijos reportaže buvo teigiama, kad „į Lietuvą pristatytos vakcinos yra tokios pat, kaip…
Šiemet jau šeši tymų atvejai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruoti šeši tymų atvejai. Dauguma susirgimų tymais (trys atvejai) registruoti Visagine, du – Vilniuje (iš kurių vienas įvežtinis iš Ukrainos) ir vienas – Kauno rajone. Keturi susirgusieji – suaugę asmenys, du – vaikai. ULAC medikai primena, kad Europoje ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pernai (2018 m.) per dešimt mėnesių Europoje tymais susirgo 59 571 asmuo. Daugiausia tymų atvejų Europoje užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje, Sakartvele, Rumunijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių, didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų – neskiepyti. ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruota 30…
Auksinis specialistų patarimas šalčiams: nedarykite esminės klaidos
Šaltis pirmiausiai priverčia persirikiuoti kraujotaką, kuri bando organizmą labiau šildyti didžiausias pastangas nukreipdama į svarbiausius vidaus organus – širdį, kepenis bei smegenis. Specialistai pastebi, kad storos medvilnės palaidinių ar kailinių laikai jau praėjo. Juos žiemą keičia lengvos ir plonos inovatyvios medžiagos, kurios efektyviai apsaugo kūną nuo šalčio. Sintetinių audinių vengiantiems žmonėms specialistai primena: prastai džiūstanti medvilnė prie pat kūno žiemą kaip tik gali būti netinkamas pasirinkimas. „Žmogui komfortiškiausia aplinkos temperatūra yra apie 18-24 °C. Esant aukštesnei arba žemesnei temperatūrai, reikia imtis priemonių komfortui užtikrinti – nusirengti arba papildomai apsirengti. Nors medvilnė yra daugelio mėgstamas natūralus pluoštas, tačiau tai, kad ji sugeria ir ilgai savyje išlaiko drėgmę, nėra pageidautina savybė žiemą.…
Rogutės, slidės ir pačiūžos: kaip žiema džiaugtis be traumų?
Tik iškritus sniegui žiemos pramogų mėgėjai – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji – skuba naudotis proga ir stojasi ant slidžių, snieglenčių, pačiūžų ar rogutėmis leidžiasi nuo kalno. Tikriausiai būtent šaltojo sezono pramogos ir yra tai, kas padeda kiek smagiau praleisti tuos tris šalčio mėnesius. Vis dėlto, šalia aktyvaus laisvalaikio koja kojon žygiuoja ir traumos. Todėl tam, kad žiemos linksmybės nei vaikams, nei suaugusiesiems nesibaigtų ligoninės priimamajame, gydytojai ir draudikai turi patarimų. Pirmosios traumos – jau po pusvalandžio Šaltuoju metų laiku tiek draudikų klientų, tiek ir gydytojų pacientų gretose – daugiau susižalojusių pramogautojų. Tiesa, nors dažniausiai žiemiškos traumos siejamos su paslydimais, gana didelę dalį sudaro ir žiemos pramogų entuziastų patirti susižalojimai.…
Kardiologas pataria, kaip išvengti pavojingų širdies ligų
Dažnas klaidingai mano, kad visos širdies ligos turi aiškius ir suprantamus simptomus. Apie širdies ligas bei sutrikimus gali pranešti ne tik skausmas krūtinės srityje, bet ir simptomai, kurie jaučiami su širdimi iš pažiūros nesijusiuose organuose. Nereikėtų ignoruoti šio fakto ir širdimi bei jos veikla pradėti rūpintis kuo anksčiau. Stresas, per greitas gyvenimo tempas, amžius ir genetika gali daryti didžiulę įtaką įvairaus pobūdžio širdies ligoms. Anot Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytojo kardiologo Aurimo Mikalausko, skausmą krūtinėje gali sukelti tiek širdies ar ją maitinančių kraujagyslių liga, tiek krūtinės ląstos srityje esančių kaulų, raumenų bei nervų ligos ar netgi psichologinės priežastys. Dažniausiai skausmas širdies plote praeina savaime, tačiau jam…
Agnė Gaižauskienė. Ar nauja sveikatos technologijų vertinimo sistema bus naudinga žmogui?
Sausio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pateikė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įdiegti naują vaistų vertinimo sistemą, leisiančią užtikrinti, kad kompensuojami būtų patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai. Sveikintina, kad SAM kartu su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ėmėsi iniciatyvos keisti šiuo metu galiojančią tvarką. Dar labiau sveikintina tai, kad diegiant naują sveikatos vertinimo modelį bus remiamasi užsienio šalių patirtimi, nes sveikatos technologijų vertinimo modeliai peržiūrimi ir atnaujinami visose šalyse. Ministro A. Verygos teigimu, naujas vertinimas skirsis nuo dabar atliekamo tuo, jog bus įvertinama ne tik tai, ar vaistas veiksmingas medicininiu požiūriu, bet ir finansinė nauda, kurią atneš siūlomas kompensuoti vaistas. Tai reiškia, kad norima įvesti farmakoekonominio…
Ateitis be gimdos kaklelio vėžio: ar tai įmanoma?
Gimdos kaklelio vėžys kasmet paliečia 530 tūkst. moterų pasaulyje ir dažniausiai pražudo beveik pusę jų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išsikėlė tikslą daryti viską, kad šie skaičiai drastiškai sumažėtų ir kiekviena mergaitė pasaulyje būtų apsaugota nuo gimdos kaklelio vėžio. Už revoliucinį atradimą, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), 2008 m. vokiečių virusologui Harald zur Hausenui buvo paskirta Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje. Šis atradimas sukėlė perversmą gimdos kaklelio vėžio prevencijoje ir šiandien skiepai nuo ŽPV gali padėti išvengti šios onkologinės ligos. PSO paskelbė apie galimą globalų gimdos kaklelio vėžio eliminavimą ir iškėlė tikslą visoms šalims, kad kiekviena mergaitė pasaulyje būtų paskiepyta, o kiekviena moteris virš 30 metų…
Niūriausią metų dieną – „Mėlynąjį pirmadienį“ – įveikti padės teisingas maistas
Būna dienų lyg tyčia: slogi nuotaika, stingdantis šaltis, apatija aplinkai. Šiuos kriterijus geriausiai atitinka niūriausia metų diena tituluojamas „Mėlynasis pirmadienis“ (angl. Blue Monday). Tikima, jog šis fenomenalus reiškinys ištinka trečiąjį sausio pirmadienį, o to priežastys dažnam mūsų labai gerai pažįstamos – jaučiamės išsiilgę saulės šviesos, kovojame su šalčiu arba tiesiog vis dar neapleidžia mintys dėl per šventes patirtų išlaidų. Specialistų teigimu, pasiduoti masinei depresijai nederėtų, tačiau jei užpuolė nyki būsena, prablaškyti ir jėgų suteikti galėtų improvizacijos lėkštėje. Po švenčių – emocinė krizė? Slopią būseną, ištinkančią įpusėjus sausiui, sveikos gyvensenos entuziastė ir restoranų šefė Aida Matulevičiūte prilygina emocinėms pagirioms. „Tokia būsena – tai šventinio maratono, kartais net ir priverstinio buvimo su…
Erzinantis kibirkščiavimas: vaistininkė pataria, kaip jo išvengti
Prisiliečiate prie įvairių objektų ar kito žmogaus ir tarsi elektra trenkia? O nusiimant kepurę net girdite, kaip plaukai kibirkščiuoja? Tai ne toks ir retas reiškinys, ypač žiemą. Dažnas kibirkščiavimas – signalas, kad aplinkoje, kurioje būnate, trūksta drėgmės, kaip ir jūsų odai bei plaukams. BENU Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė dalinasi patarimais, kaip išvengti kibirkščiavimo ir teisingai drėkinti odą, plaukus bei patalpas žiemos metu. Kodėl mes elektrinamės? Statinis elektrinis krūvis ant kūno paviršiaus dažniausiai renkasi dėl išorinių priežasčių: televizorių, kompiuterių, mikrobangų krosnelių, mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės, retkarčiais – dėl vidinių priežasčių: temperatūros skirtumų tarp kūno ir drabužių (ypač žiemą), pagreitėjusios organizmo medžiagų apykaitos. Sausa žmogaus oda, palaidi plaukai, kailiai –…