Praėjusiais metais buvo užfiksuotas rekordinis dalyvių iš Vidurio Rytų ir Pietų Europos, įsitraukiančių į įvairias „EIT Health“ tinklo veiklas, skaičius. Daugiau kaip 1 500 talentų ir 50 startuolių buvo apmokyti ir aprūpinti finansavimu tolesnei kuriamų projektų plėtrai. Europos investuotojų pripažinimo sulaukė ir Lietuvos startuoliai. „BrachyDOSE“ produktas „InnoStars 2019“ konkurse laimėjo pirmą vietą. Ši inovacija padės ne tik sumažinti gydymo išlaidas, palengvins vėžio gydymo procesą, bet ir užtikrins geriausius rezultatus radioterapijoje. Kitas Lietuvos startuolis „Ligence“ konkurse „EIT JumpStarter“ laimėjo antrą vietą. Šiais metais 2020 m. sveikatos priežiūros inovatorių laukia dar daugiau galimybių gauti finansavimą, ekspertų konsultacijas ir įgyvendinti savo idėjas. „Vidurio, Rytų ir Pietų Europa – tikra novatoriškų sveikatos priežiūros idėjų…
Akių nuovargis: naujojo amžiaus liga ir 5 patarimai, kaip jos išvengti
Žaibišku greičiu besivystančios skaitmeninės technologijos, greitas gyvenimo ritmas ir dažnas stresas šiuolaikinio žmogaus sveikatai kelia vis daugiau problemų. Didžiąją savo laiko dalį praleidžiame biuruose prie kompiuterių ekranų, todėl natūralu, jog XXI amžiuje žmonės vis dažniau susiduria su liga, kurią tikriausiai teko patirti kiekvienam – astenopija arba kitaip – akių nuovargiu. „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin teigia, kad akių nuovargis gali signalizuoti ir kitas akių ligas, tad būtina žinoti, kaip to išvengti. „Galvos skausmas ar svaigimas, akių sausėjimas ar, atvirkščiai, stiprus ašarojimas, neryškus matymas ar jautrumas šviesai – visi šie simptomai gali signalizuoti, jog jūsų akys pavargo. Žinoma, galite trumpam pailsinti akis ir vėl viskas susitvarkys, tačiau jeigu nespręsite priežasčių, dėl…
Vilniaus mieste gyvenantys senjorai kviečiami nemokamai dalyvauti projekte „Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje“
Sostinėje gyvenantys senjorai turi puikią galimybę sugrįžti į judresnį gyvenimą nemokamai dalyvaudami projekte „Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje“. Projektas organizuojamas Geros savijautos centro „Sanus“ ir yra bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Geros savijautos centre „Sanus“ vyksta įvairios, senjorams skirtos veiklos. Galima dalyvauti paskaitose, grupinėse bei individualiose mankštose, gauti mitybos specialisto ar kineziterapeuto konsultacijas (sudaromi mitybos ir mankštų bei treniruočių planai), taip pat fizinės būklės įvertinimą ir segmentinę kūno masės analizę. „Sanus“ centre dirba įvairių sričių sveikatos profesionalai, baigę biomedicinos mokslus (kineziterapeutai, visuomenės sveikatos specialistai, masažuotojai), todėl čia jums bus suteikta kvalifikuota bei įvairiapusė pagalba kelyje į geresnę savijautą. Pradėję mankštintis vyresnio amžiaus žmonės…
Veido odos priežiūra žiemą: 4 patarimai iš vizažisto
Nors ši lietuviška žiema ir labai negąsdina, tačiau iššūkių veido odai kelia ne tik žvarbus šaltis. Ne ką mažesnis iššūkis mūsų odai – dideli temperatūrų pokyčiai, šildymo sezonas ir kondicionieriai. Dažna moteris to neįvertina, todėl netinkamai pasirenka veido odos priežiūros priemones bei pamiršta esminius dalykus, be kurių mūsų oda praranda drėgmę, švelnumą, elastingumą ir jaunatvišką spindesį. Kokie produktai privalo būti jūsų kosmetinėje, kuriuos vertėtų tuojau pat padėti į šalį ir kokios nepastebimos, bet esminės klaidos kenkia mūsų veido odai atskleis „Artistry“ specialistas Andrzej Sawicki. „Šildymo sezonas, sausas oras patalpose, kondicionieriai automobilyje ir biure, dideli temperatūrų svyravimai tarp lauko ir patalpų – pagrindinės priežastys dėl kurių šaltuoju sezono metu tampa kur…
Keliaujame mes, keliauja ir blakės
Kenkėjų kontrolės specialistai UAB „Dezinfa“ perspėja: per 2019 metus užklausų skaičius naikinti blakes augo 70 proc., lyginant su 2018 m. Ekspertai augimą sieja su kelionėmis ir teigia, kad užsikrėsti blakėmis galima ne tik viešbučiuose. „Šiandien sąlygos patalinėms blakėms plisti po pasaulį yra idealios – žmonės nuolat juda, keliauja, o su jų daiktais iš namų į lėktuvus, iš lėktuvų į viešbučius bei atvirkščiai „migruoja“ ir kenkėjai. Patalinės blakės be didelio vargo įropoja į mūsų lagaminus ir gali atsidurti iš esmės bet kur. Pastarąjį mėnesį sulaukėme per 30 gyventojų, grįžusių iš šiltų kraštų, užklausų dėl po nakties pastebimų įkandimų“, – teigia UAB „Dezinfa“ atstovas Žygimantas Žalnerauskas. Gyvena ne tik apartamentuose Patalinės blakės…
Populiariosios ledo salotos – kuo jos ypatingos?
Šviežių salotų nauda neabejojama – pamažu jos tampa neatsiejama kiekvieno subalansuotą gyvenimo būdą puoselėjančio žmogaus pirkinių krepšelio dalimi. Lietuviai be įprastų salotų vazonėlyje arba pekininio kopūsto labai mėgsta ir traškiąsias „Iceberg“ arba vadinamąsias ledo salotas. Apie tai, kuo jos naudingos ir su kuo derinamos, pasakoja prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė. Iš Kalifornijos valstijos JAV kilusios „Iceberg“ salotos pavadintos ledkalnio vardu dėl pirminio jų pristatymo būdo – 1920 m. Kalifornijos ūkininkai šias gūžines salotas atveždavo uždengtas dideliu skaldyto ledo gauburiu. Prieš tai jos buvo vadinamos „traškios galvos“ (angl. „crisphead“) salotomis. Išpopuliarėjusios Amerikoje, gaivios ir standžios salotos greitai buvo pamėgtos ir Europoje. Šiandien „Iceberg“ salotos vertinamos dėl savo skoninių savybių,…
Vizažistės patarimai renkantis veido kaukes: ką būtina žinoti
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios veido kaukės atsidūrė kiekvienos moters būtinųjų odos priežiūros priemonių sąraše. Dabar jų galima atrasti visokių – raminančių, skaistinančių, drėkinančių, taip pat skirtų ir atskiroms veido dalims, pavyzdžiui, paakiams. „Mary Kay“ vizažistė Jelena Liaudinienė papasakojo, kokia yra veido kaukių atsiradimo istorija, ką būtina žinoti, norint pasirinkti kaukę, kuri tobulai tiks jūsų veido odai ir suteiks norimų rezultatų bei kokių klaidų šiūkštu nekartoti. „Lakštinės kaukės buvo sukurtos senovės Kinijoje. Joms naudodavo ryžių popierių ir ryžių vandenį. Moterys suprato, kad veikliosios medžiagos labai greitai išgaruoja nuo odos paviršiaus. Dėl šios priežasties jos ant veido prispausdavo medžiagą, kuri neleisdavo priemonei išgaruoti, todėl jos veikimas tapdavo aktyvesnis arba gilesnis. Taip prasidėjo…
Šiltos žiemos paradoksai: sniego pramogų nėra, vaikų traumų beveik nemažėja
Nors sniego ir ledo pramogų mėgėjams šiemetinė žiema atsuko nugarą, tačiau vaikų traumų skaičiui tai ypatingai didelės įtakos neturi. Draudikų statistika neigia plačiai paplitusį mitą, kad daugiausia vaikų susižaloja lauke – pasirodo, šaltuoju metų periodu daugiau nei 70 proc. traumų patiriama ne pramogaujant atvirame ore, o būnant namuose ar mokymo įstaigose. „Nors ši žiema išsiskiria itin šiltais orais, tačiau palyginus su praėjusių metų žiemos mėnesiais, vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičius sumažėjo vos kiek daugiau nei 10 procentų. Kaip rodo mūsų statistika, didžioji dalis traumų ir nelaimingų atsitikimų šaltaisiais metų mėnesiais nutinka namuose, vaikų darželiuose, mokyklose, o ne lauke“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.…
Medicinos turistai ir per šventes sugrįžę emigrantai: TOP 3 odontologinės paslaugos
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad beveik trečdalis gyventojų nepasirūpina tinkama dantų priežiūra, dantis valo tik kartą per dieną. Todėl natūralu, kad pagal „Eurostat“ pateikiama statistiką, Lietuva yra trečia šalis Europos Sąjungoje, kurios piliečiai dažniausiai lankosi pas odontologą. Vidutiniškai vienas šalies pacientas pas dantų gydytoją apsilanko bent 1,6 karto per metus. Šią statistiką papildo ir šventiniu laikotarpiu namo iš svetur grįžtantys emigrantai, dantų gydymo paslaugas besirenkantys tėvynėje bei užsienio svečiai – medicinos turistai. Praėjusių metų pabaigoje per didžiausias metines šventes tradiciškai odontologijos klinikas užplūdo emigrantų banga, į Lietuvą sugrįžusių ne tik aplankyti artimųjų, bet ir pasirūpinti savo šypsena. „Gruodis odontologijos klinikoms buvo pats darbymetis. Paskutinę savaitę prieš šventes paprastai jau būna…
Pernai mažiau ŽIV atvejų. Dažniau plito per lytinius santykius
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta 151 asmeniui, iš kurių 110 vyrų ir 41 moteris. Tai devyniais atvejais mažiau nei 2018 m. (160) ir 112 atvejų mažiau nei užpernai. Pagal ŽIV plitimo būdą pernai kas antras (78) ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, iš kurių – 58 asmenys per heteroseksualius bei 20 per homoseksualius santykius, dar 47 žmonės užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus bei 26 asmenų – užsikrėtimo būdas nežinomas. Nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai užregistruoti visose apskrityse: Vilniaus – 72, Kauno – 22, Klaipėdos – 18, Šiaulių – 12, Panevėžio – 5, Alytaus – 3, Marijampolės – 4, Tauragės – 2,…
