Žiemos pabaiga ir pavasario pradžia turi įtakos organizmo apsauginei funkcijai, todėl dažnai įvairiais metodais griebiamąsi stiprinti savo imuniteto. Tačiau palaikyti bendrą gerą organizmo būklę yra būtina nuolat ir tam yra keli veiksmingi būdai.  „Žiemos metu matome mažai saulės, visą dieną praleidžiame dirbtinėje šviesoje, valgome mažai daržovių ir vaisių, daugiau dirbame – visi šie dalykai susideda ir sumažėja mūsų organizmo gebėjimas gintis nuo aplinkos patogenų“, – pastebi „Endemik“ vyr. šeimos gydytoja Elena Šukė. Maistas, kuris stiprina  Kasdienė higiena ir rankų plovimas šiltu vandeniu bei muilu yra labai svarbu, tačiau tai – dar ne viskas, norint išvengti virusinių ligų. Lygiai taip pat kaip išorinė higiena, svarbi ir vidinė. Taigi ypatingai šiuo laikotarpiu…

Covid-19 epidemijai toliau sparčiai plintant Europoje, didžiausias maitinimo įstaigų tinklas Lietuvoje „Amber Food“ nusprendė išbandyti naujovę ir kai kuriuose savo restoranuose klientus sodinti prie kas antro stalelio. Šia ir kitomis prevencinėmis priemonėmis restoranai siekia sukurti saugią aplinką klientams virusų sezono metu. „Matome, kad situacija visoje Europoje bei aplinkinėse šalyse toli gražu negerėja, žmonės ir Lietuvoje vengia ne tik masinių susibūrimų, bet ir restoranų bei kavinių. Sodindami žmones prie kas antro stalelio, padidindami atstumą tarp stalelių ir imdamiesi kitų prevencinių žingsnių, maitinimo įstaigose siekiame sukurti saugią ir virusų plitimui nepalankią terpę“, – žingsnį aiškina daugiau nei pusšimtį maitinimo įstaigų visoje Lietuvoje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis. Šiaurietiško mentaliteto privalumai…

Šviežias pavasaris atneša ir naujų daržovių derlių. Deja, bet retas vaikas nuoširdžiai mėgsta jas valgyti. Jeigu savo vaikui leistumėte pasirinkti – šviežią morką ar šokolado gabalėlį – kaip manote, ką jis valgytų? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šokoladas varžovų neturi, tačiau psichologai įsitikinę, kad paskatinti vaikus savarankiškai rinktis sveikus ir maistingus produktus – įmanoma. Kaip tai padaryti? Eglė Dapkevičė, Vaikų psichologijos ir psichoterapijos centro vaikų psichologė sako, kad vaiką paskatinti pačiam rinktis valgyti daržoves gali tik tėvų pavyzdys. Ji paaiškina, kad jie namuose turėtų ne tik patys valgyti daržoves, bet ir kantriai siūlyti jų paragauti vaikui. Dar geriau – įtraukti vaikus į maisto gaminimo procesą, o jeigu yra galimybė supažindinti…

 „Iš vaikystės ir jaunystės man ypač į atmintį įsirėžė keli skaudūs įvykiai, kuriuos atsimenu taip ryškiai, lyg jie būtų įvykę vakar, – pasakoja Angelija Narvilaitė. Po sunkaus antrojo insulto ji gali paeiti tik viena ranka pasilaikydama kambario sienos, o kita – pasiremdama lazdele. „Pirmąjį kartą, būdama vos dvejų metukų, vos nepaskendau tvenkinyje, – prisimena Angelija. – Buvau tada vasarą pas močiutę, kuri buvo priskynusi burokėlių ir pasidėjusi juos ant tvenkinio kranto. Nedidelis, tačiau gana gilus tvenkinys buvo iškastas sodyboje, netoli jos namo. Močiutei nuėjus į namą kažko pasiimti, nusprendžiau pati nuplauti tvenkinyje priskintus burokėlius… Labai norėjau, kad močiutė apsidžiaugtų savo mažąja pagalbininke ir mane pagirtų…“ Pasak Angelijos, ji pasiėmė porą…

Laukimas gali tapti didžiausiu priešu. Prarasti ir neatkurti dantys sukelia ne vienadienį diskomfortą, o virsta kiekviename žingsnyje koją kišančiais nemalonumais. Tokia situacija ne tik atsiliepia sveikatai, emocinei būsenai, bet ir apsunkina dantų atkūrimą ateityje. Ilgo ir sudėtingo gydymo galima išvengti, jeigu į problemą būtų reaguojama laiku. Kita vertus, šiandieninėje implantacijoje nėra nieko neįmanomo – patyrę gydytojai randa sprendimus net ir pačiais sudėtingiausiais atvejais. IROK klinikos implantuojantis gydytojas odontologas Edvinas Mileris pasakoja, kokios procedūros ir kokie rezultatai laukia pacientų, kurie jau ilgą laiką yra praradę dantis. Kaulo augmentacija – ne visuomet būtinybė Bėgant laikui, dantų praradimo pasekmės veja viena kitą. Viena iš jų – tirpstantis žandikaulio kaulas. Sunykęs kaulas bene labiausiai…

Turbūt nėra nei vieno mados kūrėjo, kuris savo kelyje nebūtų vienaip ar kitaip prisilietęs prie tautiškų motyvų ir nebandęs jų atspindėti savo kūryboje. Šio eksperimento ėmėsi ir dizainerė bei mados namų „Reda Couture“ įkūrėja Reda Budvilaitienė, kuri artėjant Kovo 11-ajai pristato modernios lietuviškos tautinės suknelės interpretacijas. Dizainerės manymu, šis rūbas su metais tampa ne ką mažiau aktualus, o paliestas šiuolaikinės mados gali būti ypač gražus bei stilingas. Kai prieš kone pusmetį Lietuvos atstovė konkurse „Mrs Globe 2020“ Gretė Brokienė kreipėsi į R. Budvilaitienę su prašymu sukurti drabužį, reprezentuojantį mūsų šalį, dizainerė nesitikėjo, jog tai įkvėps atgaivinti tautinio kostiumo žinias ir sukurti ne vieną, o kelis modelius. „Tuosyk labai apsidžiaugiau, jog…

Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ iniciavo „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimus, kuriuose dalyvavo visuomenė, farmacijos bendruomenės atstovai. Pirmieji  „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimai, skirti paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Gautus rezultatus įvertino ir patvirtino komisijos nariai – vaistinių augalų ekspertai.  Susumavus balsus, lietuviškiausiu vaistiniu augalu pripažinta vaistinė ramunė. Istoriškai Lietuvoje auganti, visuomenei gerai žinoma – į šiuos kriterijus atsižvelgdama galutinį sprendimą priėmė komisija – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU)  Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė dr. Nijolė Savickienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja profesorė dr. habil. Ona Ragažinskienė, LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius docentas dr. Tauras Antanas Mekas ir ekskursijų vadovė, muziejininkė, vaistininkė Zenona Šimaitienė, vaistinių tinklo „Eurovaistinė“…