Praėjusią savaitę visi Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai sulaukė priedo prie atlyginimo – tai pirmas žingsnis įgyvendinant ilgalaikį medicinos darbuotojų algų kėlimą. Atsižvelgus į padidintą paslaugų finansavimą, medicinos darbuotojų algos NVI auga maksimaliai – 18 proc., likusio personalo – 10 proc. Kaip pabrėžia NVI profesinės darbuotojų sąjunga, toks žingsnis šiuo įtemptu pandemijos laikotarpiu yra sveikintinas ir labai reikalingas. Algų didinimas motyvuoja 2020 m. gegužės 7 d. posėdžio metu priimtas sprendimas nuo 2020 balandžio 1 d. skirti 18 proc. priemokas medicinos darbuotojams ir 10 procentų priemokas kitiems darbuotojams. Gegužės 13 d. pirmosios priemokos jau išmokėtos. NVI darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Jarošienė sveikino Administracijos sprendimą atlyginimus kelti visam personalui ir tai padaryti maksimaliai…
Grįžtantiems į biurus ar darželius – naujos elgesio taisyklės
Lietuvoje pamažu atsilaisvinant karantino apribojimams skirtingoms veikloms, gyventojai grįžta į ankstesnį ritmą. Nuo pirmadienio duris vėl atvėrė vaikų darželiai, o įmonės pradeda planuoti bent dalinį darbuotojų srautų sugrįžimą į biurus. Vis dėlto, sugrįžti tenka ne tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo iki karantino. Tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek skirtingose darbovietėse žmones pasitinka naujos elgesio taisyklės, prie kurių greičiausiai turėsime priprasti ilgam. Naujas darbo vietų išdėstymas, laikantis rekomenduojamų saugių atstumų, padidintas dėmesys darbuotojų sveikatai ir net temperatūros patikra prieš įeinant į patalpas, taip pat papildomai akcentuojamos higienos taisyklės – tai tik keletas naujų reikalavimų, prie kurių teks priprasti į darbo vietą sugrįžti norintiems įmonių ar organizacijų darbuotojams. Padidintas dėmesys higienai Bendrovės „Švaros…
Latekso čiužiniai – kenčiantiems nuo alergijų, nugaros ir sąnarių problemų
Kokybiškas ir individualias mūsų savybes atitinkantis čiužinys – svarbiausia gero poilsio sąlyga. Vis dėlto, atėjus laikui išsirinkti naują lovos pagrindą, susiduriame su pasirinkimo ir informacijos gausa. Kokį čiužinį pirkti, kad miegotumėme nekankinami kūno skausmų ir alergijų? Atsakyti į šį klausimą skuba LONAS miego ekspertai ir kviečia susipažinti su viena populiariausių čiužinių rūšių – latekso čiužiniais. Kas yra lateksas? Lateksas – tai natūrali medžiaga gaminama iš kaučiukmedžių žievės išskiriamo skysčio. Dar XVI amžiuje, europiečiams pradėjus kolonizuoti Ameriką pastebėta, jog čionykščiai gyventojai iš Amazonės regione augančių brazilinių kaučiukmedžių gamina ir įvairioms buities paskirtims pritaiko nematytą elastingą medžiagą. Įpjovus šio medžio kamieną iš jo pradeda sunktis šviesus klampus skystis, kuris sąveikaudamas su oru…
Neurologas dr. Šarūnas Augustis: Pavojingas ryšys – koronavirusas ir insultas
Koronavirusas, sukeliantis COVID-19, yra nepaprastai klastingas ir pateikė mokslininkams nemalonių siurprizų. JAV televizijos kanalas CNN praneša, kad šios šalies medikai, tirdami dėl koronaviruso mirusius žmones, aptiko ryšį tarp viruso infekcijos ir galvos smegenų insulto. O juk ir be grėsmingo COVID-19 poveikio insultas išlieka vienu iš didžiausių pavojų Lietuvos gyventojų sveikatai ir gyvybei. “Tarp žmonių mirties priežasčių pasaulyje insultas arba ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas užima trečią – ketvirtą vietą. Kiekvienais metais pasaulyje fiksuojama iki keliolikos milijonų naujų insultų. Deja, Lietuva pagal insultų kiekį yra viena iš lyderių – 154 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vos 36”, – sako Respublikinės Kauno ligoninės neurologas dr. Šarūnas Augustis. Pasak jo, Lietuvoje kasmet registruojama…
Maisto ekspertė pasakė, į ką atkreipti dėmesį renkantis mėsą
Turbūt kiekvienas nors kartą girdėjome pamokymus, kad verčiau rinktis baltą nei raudoną mėsą. Raudona, esą, kur kas riebesnė, todėl dažnas jos valgymas gali privesti prie įvairių ligų ir prastos savijautos, o balta mėsa laikoma liesesnė ir maistingesnė, todėl daugelis net nesusimąstydami valgo ją kasdien. Tačiau kiek naudingų medžiagų gausime suvalgę mėsos patiekalą, priklauso ne vien nuo mėsos rūšies . „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė atskleidžia, kuri – balta ar raudona – mėsa naudingesnė ir pataria, kaip patikrinti jos kokybę bei tinkamai ją paruošti. Daugelis paminėjus baltą mėsą pirmiausia pagalvotų apie vištieną, tačiau jos asortimentas kur kas platesnis. Šiai kategorijai priklauso ir žąsiena, antiena, kalakutiena bei žuvis. Tuo tarpu raudonai mėsai…
Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad po karantino daugėja trumparegystės atvejų
Karantino metu nuo ilgo žiūrėjimo į ekranus – tiek darbo reikalais, tiek laisvalaikiu – galime pajusti, kad akys sausėja, pavargsta, matomas vaizdas tampa ne toks ryškus. Daktarė oftalmologė Donata Montvilaitė sako, kad šiuos simptomus slopinti gali padėti keli naudingi įpročiai. Pasak „Eurovaistinės“ sveikatos specialistų, geresnį regėjimą išsaugoti gali padėti ir subalansuota mityba. Oftalmologė D. Montvilaitė sako, kad karantinas pakoregavo mūsų įpročius, dėl kurių nukentėjo ir akių būklė – daug mažiau laiko praleidžiame lauke, žmonės pradėjo daugiau dirbti ir užsisėdėti prie ekranų. Dirbant prie kompiuterio, pasak gydytojos oftalmologės, svarbu reguliariai pailsinti akis, išeiti pasivaikščioti į lauką ar bent į balkoną. „Yra auksinė taisyklė – 20/20. 20 minučių darbo ir 20 sekundžių…
Kenkėjų aktualijos: vorai ir uodai
Kai didžiąją pavasario dalį gyventojai leido namie, o įprastas gyvenimo ritmas tapo lėtesnis, gamtos dėsnių tai iš esmės nepaveikė. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pastebi, kad įsisiūbuojant šiltiems orams ir artėjant vasarai vis aktyvesni vorai ir uodai. Baimę keliantys vorai Arachnofobija arba, kitaip tariant, vorų baimė yra viena iš dažniausiai pasitaikanti fobija. Laimei, Lietuvoje gyvenantys vorai nėra pavojingi. Kaip pažymi UAB „Dezinfa“ atstovas Žygimantas Žalnerauskas, tik kelios mūsų šalyje gyvenančios vorų rūšys gali stipriau įkąsti, bet dėl sveikatos sunerimti tikrai nereikia. Jei visgi namuose vorų pastebima daug, būtina atkreipti dėmesį į kelis prevencinius momentus ir su vorais „susidraugauti“ bus lengviau. Pirmiausia, kaip žinia, vorai mėgsta tamsias ir drėgnas vietas, tad kaupdami…
Prof. Auksė Mickienė: norėtųsi, kad pasitikėjimo tiltas tarp gydytojų ir visuomenės išliktų
Karantino priemonės Lietuvoje jau smarkiai sušvelnintos, tačiau LSMU Infekcinių ligų klinikos Kauno klinikinėje ligoninėje vadovė prof. dr. Auksė Mickienė kol kas neskuba optimistiškai teigti, kad naujojo koronaviruso COVID-19 infekcija pas mus jau suvaldyta. „Gal tinkamiau sakyti, kad šiuo metu padėtis maksimaliai stabilizuota. Virusas neišnyko, bet jo cirkuliavimas tarp gyventojų labai sumažėjo. Turime vilties, kad padėtis ir toliau gerės, tačiau reikia itin budriai ir akylai stebėti, kokie bus sušvelnintų karantino sąlygų padariniai“, – sako prof. A. Mickienė. Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl naujojo koronaviruso infekcijos, prof. A. Mickienė ir jos vadovaujama Infekcinių ligų klinika atsidūrė pačiame COVID-19 infekcijos valdymo procesų sūkuryje. Šioje Kauno klinikinės ligoninės klinikoje gydomi COVID-19 infekuoti pacientai, o profesorė, šalia organizacinės,…
Į „Eurovaistinę“ grąžinamos klientų pasiilgtos paslaugos
Laisvėjant karantino sąlygoms, „Eurovaistinėse“ vėl bus galima pasitikrinti kraujospūdį, atlikti veido odos, plaukų, vitaminų ir venų amžiaus tyrimus, klientai vaistinėse galės rasti produktų mėginius. Vaistinėse ir toliau bus naudojamos karantino metu įprastomis tapusios apsaugos priemonės, o darbuotojų bei klientų saugumas ir toliau išliks prioritetu. Karantino pradžioje „Eurovaistinėse“ buvo nustota tikrinti veido ir plaukų būklę, kraujagyslių biologinį amžių, atlikti vitaminų kiekio organizme tyrimą, matuoti kraujospūdį, tačiau laisvėjant karantino sąlygoms šios paslaugos atnaujinamos jau nuo gegužės 18 d. „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad šios permainos buvo svarbios, siekiant suteikti klientams iki karantino jau įprastas konsultacijas. „Klientai ateina į vaistinę norėdami gauti kuo daugiau ir kuo tikslesnių patarimų, tačiau be papildomų…
Organizacijų ugdymo ekspertė Rima Vanagė: „Mokomės iš kitokių, nes tokie patys mums neturi ko duoti“
Prisiminus vaikystę ir tai, kaip tuo metu šeima bei aplinkiniai bendrauja su skirtingais žmonėmis, galima rasti paaiškinimą, kodėl vieni labai greitai priima ir noriai bendrauja su įvairiais žmonėmis, o kiti labai stipriai to vengia. Tokį elgesį lemiančią unikalią veidrodinių neuronų funkciją perimti artimų žmonių patirtis diskusijoje „Už įvairovę“ atskleidė organizacijų ugdymo ekspertė, psichologė Rima Vanagė. Ji ir „Rimi Lietuva“ l.e.p. personalo vadovė Vaida Kaikarienė pirmojoje kampanijos „Gegužė su įvairove“ diskusijoje aptarė, kodėl vadovaujamės stereotipais, kaip susiformuoja nuostatos bei kas keičia mūsų mąstymą. Veidrodinių neuronų galia „Nenusiminkite, kad jūsų vaikai iškart nepuola imti gerojo pavyzdžio ir, pamatę namus remontuojantį tėvą, nepuola jam padėti. Sukūręs savo šeimą, jis darys tą patį –…
