Alergiški žmonės, sergantys šienlige ar astma, gali būti jautresni įvairiems kvapams, nes jų nosies, kvėpavimo takų gleivinė yra jautresnė, linkusi labiau reaguoti į stiprius, dirginančius kvapus. Be to, alergijos linkusios stiprėti ir kartotis po kontakto su alergenu. Sveikatos priežiūros specialistai pataria, kaip alergiškam žmogui išgyventi šiame kvapų pasaulyje. „Alergijų kamuojami žmonės dažnai ateina pasikonsultuoti į vaistinę, nors dažnas su liga gyvena ne vienerius metus ir, rodos, žino visas subtilybes. Pavyzdžiui, kartą viena pacientė, alergija ir bronchine astma serganti nuo vaikystės, kreipėsi dėl dirglumo kvapams – dezodorantų, smilkalų, kvepalų ir pan. Ji skundėsi, kad bene visi kvapai jai išprovokuoja mažesnę ar didesnę alerginę reakciją, pasakojo nebežinanti, ką daryti, nes net kvepalų…

„Norite gerai jaustis? Pasitikėkite savimi. Mat pasitikėjimui susvyravus, mažėja atsparumas stresui“, – „Mary Kay“ raudonų lūpų mėnesio proga surengtame virtualiame renginyje tikino psichologė Eglė Masalskienė. Vis dėlto psichologė pastebi, kad dažnai moterų pasitikėjimas savimi susvyruoja, o ypač karantino metu, kai didžioji dalis laiko – namuose. E. Masalskienė atskleidžia, kaip šį jausmą stiprinti. „Dabartiniu metu, kai nežinome, kada drąsiai galėsime aplankyti draugus ar išgerti kavos mėgstamoje kavinėje, dažniau jaučiame nerimą. Tačiau, jei išlaikome pasitikėjimą savimi ir jaučiame, kad galime nepasiduoti slogiai nuotaikai, galime palaikyti ir gerą savijautą. Tam kartais padėti gali net smulkmenos. Pavyzdžiui, jei esate įpratusios ryškiai dažyti lūpas, toks įvaizdis leis pasijusti geriau, tad nepadėkite lūpdažio į giliausią kosmetinės…

Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos iš mirtingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šeimos gydytojos Erikos Pavlovskajos teigimu, mirtingumas nuo šių ligų siekia net 50-60 procentų, o jų išsivystymas yra tiesiogiai susijęs su kraujospūdžio padidėjimu. Dažnai į sveikatos rodiklių stebėjimą numojama ranka, tačiau tai yra didžiulė klaida, nes širdies ritmo sutrikimų ar padidėjusio kraujospūdžio galima net nejausti, todėl labai svarbu matavimus atlikti periodiškai. Kas lemia padidėjusį kraujo spaudimą? Šeimos gydytoja Erika Pavlovskaja teigia, kad padidėjusio kraujospūdžio priežastys gali būti įvairios – genetiniai veiksniai, netinkamas gyvenimo būdas, perteklinis druskos vartojimas, stresas, rūkymas arba nutukimas. „Padidėjęs kraujo spaudimas gali pasireikšti galvos svaigimu, skausmu pakaušio srityje, širdies permušimu. Problema slypi tame,…

„Plyštanti“ galva ar skausmo „surakinta“ nugara – ne tai, ką norėtume patirti karantino metu. Tačiau Kauno „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Radvilė Gabrinovičienė teigia, kad pastaruoju metu klinikoje pastebimas nugaros ir galvos skausmais besiskundžiančių pacientų antplūdis. Skausmo priežastys – pandemijos ir viruso sukeltos pasekmės Šalyje jau metus besitęsiant karantinui, gydytojams tenka ne tik gelbėti pacientų, susirgusių COVID-19 virusu gyvybes, bet ir kovoti su galybe ligų, neretai – užleistų dėl pandemijos apribotų paslaugų.  Sumažėjęs fizinis aktyvumas, darbas iš namų, nepatogi darbo vieta, apribotas reabilitacinių paslaugų prieinamumas, socialinė distancija ir ateities baimė paveikė tiek fizinę, tiek emocinę ir psichologinę žmonių sveikatą.  Gydytojos R. Gabrinovičienės teigimu, pastaruoju metu itin padaugėjo pacientų, besiskundžiančių juosmens, kaklo…

Ką reikėtų žinoti apie echoskopijos tyrimus? Ar jie yra patikimi ir nekenkia žmogaus organizmui? Kaip dažnai juos galime atlikti? Vilniaus „MediCA klinika“ gydytojos echoskopuotojos Rūtos Urmonienės teigimu, šie vidaus organams skirti tyrimai yra saugūs ir prieinami pacientams, todėl yra tinkami tiek gydymo stebėsenai, tiek profilaktikai.  Echoskopija, arba ultragarsinis tyrimas –  tyrimas, kurio metu naudojamos ultragarso bangos. Tyrimo metu echoskopo daviklis priglaudžiamas prie vandens pagrindo geliu suteptos odos ties tiriamu organu. Davikliu braukant per odą ultragarso bangos nukreipiamos į audinius ir atsispindėjusios grįžta atgal į daviklį. Tuomet  jos paverčiamos elektriniais impulsais ir ekrane suformuojamas vaizdas, kurį gali vertinti gydytojas. Atliekant pilvo organų echoskopiją tiriama kasos, tulžies pūslės, kepenų, blužnies, pilvo aortos, inkstų, šlapimo pūslės būklė;…

Dvidešimt penkerių Mantas jau daugiau kaip pusmetį gyvena su persodinta donoro širdimi. Su širdies yda gimęs jaunas vyras iki tol visą gyvenimą gyveno ribojamas savo sveikatos būklės, o ligoninės ir sanatorijos jam buvo įprasta vieta nuo pat vaikystės. Tačiau pusmetis po transplantacijos jo gyvenime visai kitoks – pagaliau jis gyvena tokį gyvenimą kaip visi, apie ką visada ir svajojo. Gydytojai suformavo netipinę Fontano kraujotaką Kauno rajone gyvenantis Mantas pasakoja gimęs su sudėtinga širdies yda. Didžiajai daliai ligonių širdies ydą galima ištaisyti, t. y. atkurti normalią širdies funkciją ir anatomiją, tačiau pasitaiko atvejų, tokių kaip Manto, kai to padaryti neįmanoma. Todėl jam dar vaikystėje suformuota vieno skilvelio, vadinamoji Fontano, kraujotaka –…