Skaudanti gerklė dažnai siejama su peršalimu, tačiau staigus ir intensyvus skausmas gali signalizuoti apie rimtesnę priežastį – A grupės streptokoką. Daugelis yra girdėję šį paslaptingą medicininį terminą, tačiau tik nedaugelis žino, ką jis iš tiesų reiškia. Šios bakterijos, dažniausiai gyvenančios nosyje ir gerklėje, gali sukelti streptokokinę gerklės infekciją, kuri reikalauja itin atidaus dėmesio. Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, A grupės streptokoko sukelti gerklės uždegimo (faringito) atvejai yra labai dažni – kasmet pasaulyje jie diagnozuojamai apie 600 mln. kartų, o 15–20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi streptokoką gerklėje ir yra didelės rizikos grupė sirgti. Gerklės skausmas yra dažna priežastis kreiptis į gydytojus – jis sudaro apie 6 proc. visų apsilankymų. Maždaug…

Apie sveikatą dažnai susimąstome tik tuomet, kai kūnas pradeda siųsti aiškius pavojaus signalus arba pajuntame nepakeliamą skausmą. Deja, toks delsimas dažnai reiškia, kad problemos jau pažengusios, o jų gydymas tampa sudėtingesnis, ilgesnis ir brangesnis. Medikai pabrėžia, kad vienas veiksmingiausių įrankių medicinoje yra ne vaistai, o prevencija – ji leidžia suvaldyti rizikas dar prieš joms tampant rimtomis problemomis. Evaldas Šivickas, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas, pastebi, kad daugelis lėtinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių, onkologinių ar metabolinių, ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Dėl šios priežasties tiek moterims, tiek vyrams itin svarbi sveikatos profilaktika. „Ji padeda išsaugoti darbingumą, gyvenimo kokybę ir sumažinti priešlaikinio mirtingumo riziką. Reguliarus rūpinimasis savo sveikata…

Šiuolaikinė chirurgija neatsiejama nuo komandinio darbo ir glaudaus skirtingų specialistų bendradarbiavimo. Kiekviena chirurginė procedūra yra suderintas chirurgų, anesteziologų, slaugytojų ir pagalbinio personalo darbas, kuriame visi komandos nariai yra svarbūs. Kol chirurgas atlieka operaciją, anesteziologas nuolat stebi paciento būklę, kontroliuoja anestezijos gylį ir palaiko stabilias gyvybines funkcijas. Pagrindinė anesteziologo atsakomybė – užtikrinti paciento saugumą ir komfortą bei sudaryti sąlygas sklandžiai operacijos eigai. Anestezija, nors dažnai apipinta mitais ir pacientų baimėmis, iš tiesų yra saugi, moderni ir kruopščiai kontroliuojama procedūra. Bendrinė anestezija susideda iš trijų etapų: užmigdymo, palaikymo ir pabudinimo. „Operacijos pradžioje pacientas greitai ir saugiai užmigdomas intraveniniais vaistais. Operacijos metu anestezija palaikoma taip, kad pacientas giliai miegotų ir nejustų skausmo, o…

Pleiskanos – nemalonus galvos odos sutrikimas, kuris gali sukelti niežėjimą, diskomfortą ir net sumažinti pasitikėjimą savimi. Įprastai jos atsiranda dėl odos sausumo, riebalų pertekliaus ar net nedidelių grybelinių infekcijų. Nors pleiskanos nėra pavojingos sveikatai, jų atsikratymas gali pareikalauti kantrybės ir tinkamų priemonių. Daugeliui žmonių kasdienybę gadina ne tik niežėjimas, bet ir matomos baltos dulkės ant drabužių ar plaukų. Laimei, kovoti su pleiskanomis galima efektyviai. Vienas pagrindinių sprendimų – tinkamai parinkti priemonės, kurios padeda išlaikyti galvos odos sveikatą. Šiuo atveju itin naudingi yra šampūnai nuo pleiskanų, kurie mažina lupimąsi, reguliuoja riebalų gamybą ir ramina sudirgusią odą. Kodėl atsiranda pleiskanos? Prieš ieškant veiksmingų sprendimų, svarbu suprasti, kas sukelia pleiskanas. Tai padeda efektyviau…

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių antsvorio ar nutukimo ligos gydymui linkę pasitelkti vaistus. Apie sėkmingą svorio metimą pasakoja įžymybės, socialinių tinklų žvaigždės, o vaistai dažnai pristatomi kaip greitas ir labai veiksmingas sprendimas. Nors daliai žmonių vaistai tapo realia pagalba, gydytojai pabrėžia, kad šis gydymo būdas nėra universalus ir turėtų būti vertinamas kaip kompleksinio požiūrio dalis, o ne greitas ar kosmetinis sprendimas. Ypač daug dėmesio sulaukę vaistai su veikliąja medžiaga semaglutidu priklauso GLP-1 agonistų grupei. Klinikiniai tyrimai, atlikti su II tipo cukriniu diabetu sergančiais pacientais, parodė jų efektyvumą gliukozės kontrolei. Vėliau šios veikliosios medžiagos pagrindu buvo sukurti ir plačiai naudojami šios grupės vaistai svoriui mažinti. Socialiniai tinklai šiandien pilni asmeninių sėkmės…

Penktadienio rytą lietus daugelyje miestų slidžias gatves ir šaligatvius pavertė tikra čiuožykla. Ant per naktį sušalusio, sukietėjusio sniego susidaręs vandens sluoksnis sudaro itin slidžią ir pavojingą dangą. Medikų praktika rodo, kad būtent tokiomis dienomis traumų dėl kritimų rizika smarkiai išauga. Nors „kristi lygioje vietoje“ gali skambėti kaip juokais ištartas posakis, realybėje tokios situacijos baigiasi ne tik skausmu, bet ir lūžiais ar ilgalaikiu gydymu. Plikledis, nelygios šaligatvio plytelės, slidūs daugiabučių laiptai ar skubėjimas lipant į autobusą tampa kasdienėmis, tačiau pavojingomis aplinkybėmis. Pasak draudimo bendrovės BTA draudimo rizikų vertintojo Luko Kaškevičiaus, permainingi orai – viena dažniausių staigių traumų priežasčių. „Tokios oro sąlygos, kai po šalčio staiga prasideda lietus ir temperatūra pakyla vos…

Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) yra opi visuomenės sveikatos problema. Jos gali paveikti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių asmenis, dažnai pasireiškia be aiškių simptomų ir ilgą laiką lieka nediagnozuotos. Dėl šios priežasties didėja sunkių komplikacijų, nevaisingumo ir infekcijos plitimo rizika. LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai – iš viso žinoma daugiau nei 30 skirtingų sukėlėjų, tarp kurių yra bakterijos, pirmuonys, grybeliai ir virusai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dažniausiai pasitaiko aštuoni patogenai: hepatito B virusas, Herpes simplex virusas, žmogaus imunodeficito virusas, žmogaus papilomos virusas, taip pat Trichomonas vaginalis, Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae ir Treponema pallidum. Sergant viena lytiškai plintančia liga, dažnai padidėja rizika užsikrėsti ir kitomis infekcijomis. „Simptomai, galintys įspėti, kad žmogus užsikrėtė…

Daugelis žmonių stebi savo cholesterolio ar gliukozės rodiklius, tačiau rečiau atkreipia dėmesį į homocisteino kiekį kraujyje – svarbų žymenį, kuris gali atskleisti organizmo sveikatos būklę. Homocisteinas yra natūraliai susidaranti aminorūgštis, kuri paprastai virsta cisteinu. Šiam procesui būtini vitaminai B12, B6 ir folinė rūgštis (B9), o jų trūkumas arba sutrikęs pasisavinimas gali lemti homocisteino padidėjimą, turintį didelį neigiamą poveikį sveikatai. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės teigimu, padidėjęs homocisteino kiekis siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, migrena, geltonosios dėmės degeneracija, kognityviniu nuosmukiu bei nuotaikos pokyčiais. Tai nepriklausomas rizikos veiksnys daugiau nei šimtui ligų, įskaitant Alzheimerio ligą ir demenciją. „Kraujo tyrimas gali nustatyti homocisteino koncentraciją, o padidėjusi koncentracija,…

Jei suvalgysite sugedusių ar netinkamai apdorotų maisto produktų, greičiausiai jau po poros valandų ims skaudėti pilvą ir pykinti. Tačiau šie simptomai ne visada reiškia apsinuodijimą maistu, kartais jie gali įspėti apie virusinės kilmės žarnyno infekciją. Kaip atskirti šias dvi dažnai painiojamas būkles, kada geriausia gydytis namuose, o kada vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, pasakoja Panevėžio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė. „Žmonės neretai painioja šiuos du susirgimus – konsultacijose dažnai tenka išgirsti frazes, tokias kaip „pasigavau skrandžio gripą“ ar „kažką ne to suvalgiau“. Dėl to svarbu nepulti iškart malšinti simptomų, o pirmiausia suprasti jų kilmę. Tai padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir išvengti pakartotinių užsikrėtimų…

Pajutęs pilvo pūtimą ar viduriavimą, dažnas pirmiausia bando prisiminti, ką neseniai valgė. Tačiau simptomai gali būti susiję ne su paskutiniu, o su dieną prieš valgytu maistu, nes skirtingai nuo alergijos, maisto netoleravimo simptomai dažnai pasireiškia pavėluotai. Daugėjant žmonių, kurių organizmas netoleruoja tam tikrų produktų, Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Gintarė Stankutė primena, kad neverta kentėti nemalonių pojūčių, nes sprendimą dažniausiai pavyksta rasti pasikonsultavus su savo šeimos gydytoju. „Maisto netoleravimo atsiradimą gali lemti įvairios priežastys: fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas, stoka organizme, suaktyvėję imuniniai mechanizmai, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar sutrikimai, taip pat bendri virškinimo sutrikimai. Be šių veiksnių, vis dažniau pastebimos ir tokios priežastys kaip…